Ričardas Anusauskas

Informacijos apie keliones po Lietuvą paklausa socialiniuose tinkluose auga. Vietinio turizmo TOP20

Kas šiemet vedė iš proto vietinius turistus socialiniame tinkle Facebook? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, valdanti prekės ženklą „Lietuva. O čia ar buvai?“, skelbia 2020 m. hitus – 20 vietų, apie kurias sukurti įrašai sulaukė didžiausio auditorijos dėmesio.

„Šie metai turizmo sektoriui buvo išties pilni iššūkių. Ir vis dėlto, pastebėjome vieną svarbų dalyką – nepaisant visų išlygų, informacijos apie keliones paklausa nesumenko. Facebook paskyroje „Lietuva. O čia ar buvai?“ pasiekėme šimtus tūkstančių vartotojų, dešimtys tūkstančių susidomėjo mūsų ar partnerių pasiūlymais. Be abejo, komunikaciją teko pritaikyti situacijai – daugiau dėmesio skyrėme saugumui, virtualioms pramogoms ir edukacijai apie Lietuvą, rėmėme turizmo verslą – tačiau pasikeitusi kryptis vartotojų ne tik neišgąsdino, bet ir pritraukė“, - sako „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros poskyrio vadovė Inga Valentonienė.

Oficiali Lietuvos turizmo paskyra „Lietuva. O čia ar buvai?“ šiuo metu socialiniame tinkle Facebook turi 63 tūkst. sekėjų. Nuo pernai virtualios vietinio turizmo bendruomenės gretas papildė daugiau nei 10 tūkst. sekėjų. Tai iš esmės atspindi stiprėjančią tendenciją – kaip rodo „Keliauk Lietuvoje“ šiemet atliktas vietinio turizmo tyrimas, turistai informacijos apie keliones vis dažniau ieško socialiniuose tinkluose. Tyrimo duomenimis, socialiniame tinkle Facebook ieškančių informacijos apie keliones skaičius per paskutinius dvejus metus išaugo beveik ketvirtadaliu.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ atstovės, daugiausiai dėmesio socialiniuose tinkluose šiemet sulaukė originalūs, netikėti objektai ir patirtys – pradedant neįprastais gastronominiais pasiūlymais ir baigiant marių užtvindytais kaimais. Itin populiarios buvo ir įvairios nuotolinės atrakcijos – virtualūs turai bei ekskursijos su audiogidu.

„Socialinių tinklų vartotojai pastaraisiais metais kiek pasikeitė. Nuslūgo susidomėjimas lankytinais objektais gamtoje, pavyzdžiui, apžvalgos bokštais, kurie anksčiau dominavo topuose, populiaresni tapo muziejai bei teminiai žemėlapiai – šaltibarščių, ledų ir kt. Taip pat matome ryškią tendenciją aktyviai ieškoti atokesnių, kitų dar neatrastų vietų“, - sako I. Valentonienė, pridurdama, kad oficialioje Lietuvos turizmo svetainėje www.lithuania.travel dėl to netgi atsirado nauja teminių žemėlapių kategorija.

Susipažinkite su 2020 m. turizmo mėgstamiausiais!

1. Kabantis lynų tiltas Anykščių šilelyje

Šiemet Anykščių šilelyje išdygo ant plieninių lynų pakibęs pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Šventąją. Pastarasis rado vietą netoli Medžių Lajų tako ir Puntuko akmens ir dabar jungia kairiojo kranto dviračių taką su greitai atsidarysiančiu dešiniojo kranto dviračių taku. Šis beždžionių tiltas nepaliko abejingų ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir pačiame šilelyje.

Beje, ne veltui Anykščiai vadinami aktyvaus laisvalaikio rojumi. Ateityje žadama tęsti dviračių tako įrengimą Šventosios upės dešiniajame krante ir sujungti dabar tiesiamą dviračių taką su jau esamu dviračių taku Anykščių mieste, Žvejų gatvėje. Daugiau informacijos čia.

2. Šaltibarščių žemėlapis

Ryškiai rožinį ir labai labai šaltą – tokį žemėlapį su daugiau nei pusšimčiu vietų, siūlančių tradicinius ir dar neragautus šaltibarščius šią vasarą paskelbė „Keliauk Lietuvoje“ komanda. Pastarasis apsuko galvą net patyrusiems šaltibarščių gurmanams. Žemėlapį rasite čia.

3. Milžinas chameleonas

Prie Šiaulių Didždvario gimnazijos ant medžio šakos jau porą metų yra įsipatoginęs milžiniškas chameleonas. Gintaro Linkevičiaus skulptūra buvo specialiai sukurta šiai miesto erdvei, todėl ir atrodo kaip čia buvusi. Gal tik jos dydis išduoda, kad kybantis driežas neužsiropštė čia pats. Daugiau apie tai čia.

4. Vasariškas hitas – ledų žemėlapis

Nepasiginčysi – lietuviai yra tikri smaližiai. Per metus Lietuvos gyventojai sulaižo po 7 litrus ledų. Galbūt todėl ir ledų žemėlapis šią vasarą buvo išgraibstytas bematant. Pastarajame puikavosi ir saldumynų mėgėjams subalansuoti skoniai, ir ledai iš produktų, iš koto išvertusių net visko mačiusius – skumbrės, jūros dumblių, alaus, pušų spyglių ir net kiškio kopūstų! Ledų žemėlapį rasite čia.

5. Užburiantis Žaliasis pėsčiųjų takas

Žaliasis pažintinis pėsčiųjų takas įsikūręs Aukštadvario regioniniame parke, pravažiavus Trakus. Maršrutas traukia savotiška mistika – hipnotizuojančiu Spindžiaus ežero vandeniu, Strėvos įgriuvos dugne prasmegusia karčiama, galimybe pasivaikščioti po sengirę. Pasivaikščiojimas čia atgaivina mintis, sielą ir kūną. Daugiau apie šią vietą čia.

6. Ant pasaulio krašto – Ventės ragas

Kone šimtą metų skaičiuojanti Ventės rago ornitologinė stotis, čia stūksantis seniausias Lietuvos švyturys ir tolumoje boluojančios Nidos kopos – tiek tereikia, kad pamirštumei apie aplinkinį pasaulį ir visas jį kamuojančias bėdas. Nors dabar paukščiams gaudyti skirti tinklai nuleisti, o pusiasalį gairina žvarbūs žiemiški vėjai, pasivaikščiojimo čia atstoti negali niekas kitas. Daugiau apie šią magišką vietovę – čia.

7. Kitokia Palanga – vila „Anapilis“

Mistišku pavadinimu ir vėjo vargonų skleidžiamais garsais poilsiautojus Palangoje jau daug metų keri vila „Anapilis”. Manoma, kad kadaise čia šeimininkavusi grafienė Sofija Tiškevičienė buvo itin silpnos sveikatos ir tik pasijutus blogiau, eidavo klausytis viloje įrengtų vargonų skleidžiamų garsų, mat jie jai padėdavo nusiraminti. Nors vietinius gyventojus vargonai gąsdindavo, miesto svečiai kalba, kad garsas ne mažiau stebuklingas nei jūros ošimas. Daugiau apie vilą ir joje įsikūrusį muziejų čia.

8. Virtualūs Valdovų rūmai

Pasiilgusiems kultūros ir jau kurį laiką uždarytų muziejų – tobula pramoga vakarui. Tai pasivaikščiojimas virtualiuose Valdovų rūmuose, kur apžiūrėsite ir seniausios Lietuvos mūrinės pilies mūrą, ir pilies tualeto bokštelyje rastus prabangius daiktus. Virtualus turas prieinamas čia.

9. Į gamtą – Germanto ežero pažintinis takas

Germanto ežero pakrante, pro Lietuvos tūkstantmečio parką vingiuoja pažintinis takas, kuriame gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų, o savęs pažinimui įrengtas lauko akmenų energetinis labirintas, susidedantis iš 1000 žingsnelių. Daugiau čia.

10. Lietuviška Atlantida – nuskendęs kaimas Kauno mariose

Prieš šešis dešimtmečius ten, kur dabar plyti nuostabaus grožio Kauno marios, virė įprastas gyvenimas – gyvavo 35 kaimai su 721 sodyba. 1960 m. pastačius Kauno hidroelektrinę, slėnyje gyvenę žmonės buvo iškelti, o ten stūksoję kaimai – užlieti. Iš šių vietovių kilę žmonės save vadina „dugniečiais“ ir lig šiol kartą per metus, rugpjūčio pabaigoje prisimena nuskendusius namus. Šiemet čia iškilo skulptūrų parkas „Lipantys iš vandens“. Skulptūros vietą rado Samylų įlankoje ir dėl nepaprastos atsiradimo istorijos iš karto sulaukė milžiniško susidomėjimo. Įlankos koordinates ateities kelionėms rasite čia.

11. Seniausia Lietuvos vaistinė

Visam pasauliui susirūpinus sveikata, didžiulio dėmesio susilaukė ir viena seniausių Lietuvos vaistinių. Joje įsikūrusiame Viekšnių vaistinės muziejuje nerastumėte vaistų nuo galvos skausmo, bet tikrai sužinotumėte, kokias ligas galima išgydyti žmogaus odos diržais, džiovinta vilko mėsa ar vėžio girnelėmis.  Šiuo metu vaistinė uždaryta kapitaliniam remontui, tačiau jį užbaigus, muziejus lauks lankytojų žolelėmis kvepiančiose edukacijose ir pagrindinėje ekspozicijoje. Daugiau apie tai čia.

12. Dieviškas Užutrakio dvaro parkas

Užutrakio dvaras stūkso ant Galvės ežero kranto, šimtamečių medžių paunksmėje. XIX a. grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos, lenkų kunigaikštytės Jadvygos Svetopolk-Četvertinskos, pastangomis įkurta rezidencija iki dabar stebina ne tik nuostabiais dvaro rūmais, bet ir romantišku parku su galybe veidrodinį efektą suteikiančių tvenkinių, romėnų dievų skulptūromis ir, žinoma, milijono vertu vaizdu į Trakų pilį. Daugiau apie šią vietą čia.

13. Rojus žemėje – Panemunės kelias

Pirmojo karantino metu kelionių alkis vertė ieškoti pačių įvairiausių sprendimų jam numalšinti. Situacijai vėl pasikartojus, jau galime pasinaudoti išmoktomis pamokomis ir karantino atradimais. Vienas jų – virtualus maršrutas Panemunės keliu. Panemunių regioninis parkas siūlo pažinti rojaus kelią skirtingais metų laikais, o pasiilgusiems ekskursijų - pasinaudoti specialiu autogidu, leidžiančiu pasimėgauti pasakojimais apie krašto istoriją ir pasidairyti po lankomus objektus tarsi būtumėte ten. Atraskite rojaus kelią čia.

14. Netinginiaujantiems – Krekenavos regioninis parkas

Panevėžio kraštas – vis dar nepelnytai neatrastas. Krekenavos regioninis parkas, įsikūręs abipus Nevėžio slėnio tikrai pribloškia lankytinų vietų gausa. Krekenavos miestelyje, kuriame kadaise gyveno ir kūrė pats Maironis, stūkso ne tik įspūdinga bazilika, bet ir lankytojų centras, Nevėžio upės senvagių ekspozicija bei netoliese stypsantis apžvalgos bokštas. Jei dar jūsų neįtikinome krašto grožiu, tai galbūt įtikins kabantys tiltai, pažintiniai miško takai bei kraštiečių numylėtas stumbrynas! Daugiau informacijos čia.

15. Pasaibos kelionės jauniesiems turistams

Kad pasaulyje siaučia daug virusų ir kai kurie iš jų yra itin pikti, jau išsiaiškinome. Tačiau ar žinojote, kad paskutiniu metu daugelį kamuoja nuobodulio liga? „Keliauk Lietuvoje“ komanda ir nuobodulio liga kartą susirgusi Pasaiba nusprendė papasakoti, kaip šį negalavimą nugalėti. Ilgais žiemos vakaras mažiesiems keliautojams tikrai pravers keletas patarimų, kurie nugulė į spalvingą knygelę, o situacijai pasitaisius, nepamaišys ir specialus Pasaibos kelionių maršrutas. Knygelę galima atsisiųsti čia, o patikrinti, ar gerai nupieštas nuobodulį malšinantis žemėlapis – čia.

16. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

1610–1617 metais Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių lėšomis pastatyta, o vėliau dar du kartus restauruota  Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia yra viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso stiliaus šventovių Žemaitijoje. Bažnyčioje yra septyni altoriai, sukurti dar XVII amžiuje, o po centriniu palaidoti Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Daugiau apie tai čia.

17. Šaligatvių istorijos – Šilutės sekretai

Ar galima šaligatvyje įamžinti gyvenimus, svajones, kasdienybę? Šilutė kviečia įsitikinti tuo – mieste įkurtos dvi dešimtys nostalgiškų sekretų. Pastarieji – ypatingi, nes atskleidžia istoriniuose miesto pastatuose gyvenusių žmonių buitį ir leidžia trumpam dirstelti į slapčiausias jų namų kerteles, seniai pasislėpusias po laiko skraiste. Daugiau apie tai čia.

18. Karo istorijos palikimas Kauno VI forte

Šiemet atgijęs Kauno VI fortas atvėrė istorijos entuziastams Vytauto Didžiojo karo muziejaus karinės technikos ekspozicijos klodus - čia išeksponuota daugiau nei šimtas karinės technikos pavyzdžių, tokių kaip pabūklai, laivai, lėktuvai, ratinė bei šarvuota technika. Šiuo metu VI fortas ir kiti Vytauto Didžiojo karo muziejaus padaliniai nedirba, tačiau besidominčių karo istorija muziejaus darbuotojai nepaliko be veiklos – kviečia išmokti kelias pamokas, kurių vadovėliuose nerasite! Daugiau informacijos čia.

19. Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke

Senovės lietuviai savo dievybių ieškojo gamtoje – nuo griaustinio dievo Perkūno iki žemės ir gyvybės deivės Žemynos. Nepatikėsite, bet dievų gamtoje knibždėte knibžda ir šiandien. Na, bent jau Sirvėtos regioniniame parke esančiame mitologiniame take. Daugiau apie jį čia.

20. Šaltojo karo šmėklos atominėje slėptuvėje Vilniuje

Šiandien nusileidus į gamyklos „Lietuvos automatika“ požeminę slėptuvę per nugarą nueina šiurpas, tačiau Šaltojo karo metais tai buvo anokia naujiena. Vilniuje kiekviena didesnė gamykla turėjo po slėptuvę, skirtą apsisaugoti nuo galimų antskrydžių. Iš viso tokių bunkerių sostinėje – per 300, tačiau minėtasis vis dar gali pasigirti išlikusia veikiančia technika, originaliais plakatais ir instrukcijomis, kaip elgtis ištikus krizei. Slėptuvėje sudarytos sąlygos lankytis savarankiškai, pasitelkus audiogidą ir net... išsinuomoti ją privačiam kino seansui. Na, o tiems, kam Šaltasis karas neišsemiama tema, verta pasidomėti istoriniais objektais visoje Lietuvoje. Daugiau informacijos čia.