A. Aleksandravičius

Kuo pavaišinti užsienio turistą?

Pernai užsienio turistai Lietuvoje išleido 234 milijonus eurų maistui ir gėrimams. Žvelgiant iš šalies turizmo rinkodaros perspektyvas, ne ką mažiau yra ir tai, kiek iš jų grįžę gyrėsi nepakartojamais įspūdžiais, kiek dėjo intriguojančiai atrodančių patiekalų nuotraukas į Instagram‘ą ir kiek rekomenduotų apsilankyti Lietuvoje ir paragauti patiekalą X. Atsakymas į šiuos klausimus smarkiai priklauso nuo to, kokią nacionalinę virtuvę sugebame pristatyti pasauliui, įsitikinęs nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Neaiškus ir nesuformuluotas Lietuvos nacionalinės virtuvės identitetas yra įvardijamas kaip pagrindinė silpnybė „Keliauk Lietuvoje“ atliktame tyrime ir „Lietuvos Gastronomijos forumo“ metu pristatytoje Lietuvos gastronominio turizmo Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizėje. Anot Daliaus Morkvėno, tokio identiteto neįmanoma suformuoti be aktyvaus sektoriaus žaidėjų – restoranų savininkų, virėjų ir kitų specialistų – įsitraukimo.

„Atlikę pirmąją Lietuvos gastronomijos SSGG analizę, žengėme pirmąjį žingsnį, ir mūsų visų laukia ilgas kelias kuriant strategiją, paleidžiant rinkodaros kampaniją, traukiant nuomonės formuotojus ir aistruolius iš užsienio. Bet visa tai bus įmanoma tik suformavus „nacionalinį meniu“ – patiekalus ir patirtis, kurie ne tik geriausiai pristato šalį, bet leidžia mums išsiskirti iš kitų ir patraukti dėmesį,“ – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovas. „Prieš du dešimtmečius būtų buvę sunku įsivaizduot, kad tokios šalys kaip Danija, Australija ar Slovėnija, kada nors bus žinomos dėl savo restoranų ir patiekalų. Dabar, dėka kryptingų pastangų ir aiškios vizijos, jos skinasi Michelin‘o žvaigždes ir traukia įspūdingus srautus turistų, kuriems gastronominės patirtys daro įtaką renkantis kelionės maršrutą.“

Kalbėdamas apie Lietuvos gastronominio turizmo potencialą, „Keliauk Lietuvoje“ vadovas pabrėžia daugialypę šios turizmo rūšies naudą:

„Tapimas žinoma gastronominio turizmo kryptimi yra svarbu ne tik restoranų savininkams ir geriausiems šalies virėjams, kadangi iš turistų pelnosi daugybė profesijų, o galiausiai – savivaldybės ir valstybė kaip tokia. Įprastas turistas maistui ir gėrimams išleidžia apie ketvirtadalį savo biudžeto, o išrankesnis, gastronomines patirtis itin vertinantis keliautojas tam gali skirti dar daugiau.“

Augantys gastronominių turistų srautai taip pat prisideda mažinant sezoniškumą. Kelionės, kurių pagrindas yra gastronominės patirtys (restoranų lankymas, degustacijos, kulinarinės dirbtuvės, maisto ir vyno festivaliai), dažnai yra nuo oro sąlygų ir atostogų grafiko nepriklausančios savaitgalinės išvykos.

„Keliauk Lietuvoje“ kartu su rinkos tyrimų įmone „RAIT GROUP“ atlikta Lietuvos gastronomijos turizmo analizė rodo, kad Lietuva turi esmines prielaidas tapti gastronominio turizmo traukos tašku. Tarp šalies stiprybių išskiriamos vis labiau rodomas prioritetas kokybei, restoranų ir virėjų gebėjimas derinti tradicijas ir naujoves, ir lietuviškos virtuvės multikultūriškumas, leidžiantis pristatyti ją skirtingais kampais.

Tarp analizėje įvardijamų silpnybių, be neaiškaus identiteto yra minimas yra institucinio bendradarbiavimo trūkumas ir tai, kad Lietuvos virėjų eksperimentai kol kas pasiekia tik mažą Lietuvos gyventojų dalį.

Anot Daliaus Morkvėno, šiandien gastronomijos pasaulyje aukštai vertinamos šalys, jomis tapo ne per laimingą atsitiktinumą.

„Paimkime itin sėkmingą Australijos pavyzdį. Negalėdama pasigirti šimtmečius menančiomis kulinarinėmis tradicijomis, kaip antrai Prancūzija ar Italija, prieš dešimt metų Australija asocijuodavosi su geromis kulinarinėmis patirtimis tik mažai daliai užsienio keliautojų. 2013 m. buvo sukurta net ketverius metus vykdyta plataus mąsto „Restauraunt Australia“ kampanija, kurios rezultatas – beveik 40 proc. išaugusios užsienio keliautojų išlaidos maistui ir gėrimams.“

Su „Keliauk Lietuvoje“ atlikta Lietuvos gastronomijos SSGG analize galite susipažinti čia.

 

Apie Lietuvos gastronominio turizmo SSGG analizę

„Keliauk Lietuvoje“ kartu su Baltijos šalyse veikiančiai „RAIT GROUP“ priklausančia rinkos tyrimų kompanija "RAIT" tyrimas buvo vykdomas 2019 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 16 gastronomijos ir viešojo maitinimo sektoriaus ekspertų. Tyrėjai atliko 6 interviu ir 2 fokus grupės diskusijas.