Inga Gilė / Keliauk Lietuvoje

Lietuva lėkštėje: skonių patirtys

Alchemijos virtuvėje paslaptis – ne tik skoniai iš viso pasaulio, bet ir tradiciniai patiekalai bei iš kartos į kartą perduodami receptai.

Gastronominį turizmą populiarinanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pirmą kartą skelbia gastronominių edukacijų, degustacijų ir kitų skanių patirčių Lietuvos regionuose sąrašą . Susisukti kastinį, išsikepti bulvinę babką, pasiskrudinti gilių kavos, išsiminkyti kūčiukų, o gal išmokti dengti stalą Kūčioms, padegustuoti vienuolių giros ar krosnyje keptos kopūsto galvos? Tai gali tapti puikia idėja tiek norint paįvairinti šventinį ar kasdieninį stalą, tiek ruošiant vaišes ar dovanas.

 

Idėja šventėms: šventines vaišes ar lauktuves pasigamink pats

Ar esate kada panardinę rankas į duonos tešlą kubile? Ar sukę medų? Šventinį ar kasdieninį stalą gali nukloti patiekalais, kuriuos pasigaminai pats. Arba – lauktuvių artimiesiems vežti savo rankų darbo skanėstus. O gal nustebinti svečius iš užsienio autentiškomis patirtimis? Lietuvos regionai svetingai kviečia į tradicinių lietuviškų patiekalų gaminimo pamokas.

 
 

Piešinių autorė: Inga Gilė

Juoda duona

 

Sakoma, kad lietuviai suvalgo daugiausia juodos duonos – per metus vienam žmogui tenka net 110 kg! Regionuose gali kaip senovėje pašauti į krosnį savo minkytą duoną ir parsivežti lauktuvių ne tik tradicinį kepalą, bet ir žemaitiškos duonos su lašinukais, dzūkiškos su bulvėmis, pagranduką ar - duoniukus pagal prezidento A. Smetonos sesers Julijos receptą.

 

Varškės sūris

 

Jis išties gimė su marškinėliais - lietuviškas varškės sūris yra Europos Komisijos saugomų produktų (pagal kilmės vietą) sąraše.

Ar girdėjote legendą, kad XIII a. Klaipėdą nuo švedų antpuolio išgelbėjo... baltas lietuviškas varškės sūris? Pasakojama, jog kadaise Švedijos karalius Erikas apgulė Klaipėdos pilį, tačiau įgula narsiai gynėsi iki tol, kol iš visų maisto atsargų beliko vienas vienintelis lietuviškas sūris. Apgultieji tarėsi, kaip jie galėtų apdumti akis priešui, jog dar turį dideles atsargas maisto. Jie nutarė nusviesti sūrį į priešo stovyklą. Tai padarius, priešas prarado viltį paimti pilį badu ir tuojau nutraukė apgultį. Pasisekusiai gudrybei atminti buvo išlietas metalinis sūrio maišas ir pakabintas toje sienos vietoje, ties kuria iš tiesų buvo permestas sūris.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje galima ne tik sužinoti istoriją apie Klaipėdos pilies gyventojus išgelbėjusį sūrį, bet ir įdomiausius faktus apie šio krašto pienininkystės tradicijas, sūrių gamybą bei vartojimo kultūrą.

Sūrio kelias vingiuoja ir čia:

 

Gilių kava

 

Kitaip nei žymiosiose kavos sostinėse, lietuviams kavą augino (ir tebeaugina) ... ąžuolai.

  • Edukacinėje programoje „Gilių kava: jaunam – stiprybė, senam – sveikata“ pasakojama apie XIX–XX a. sandūroje Sūduvoje valstiečių gamintus ir mėgtus kavos pakaitalus. Sužinosite, kokie augalai šio gėrimo gamybai buvo naudojami dažniausiai, kaip jie virsdavo kavos gėrimu ir kokiomis maistinėmis savybėmis pasižymėjo. Pristatomi prieskoniai ir priedai kavai gardinti bei užkandžiai, kuriuos šeimininkės tiekdavo kava vaišindamos svečius.

    Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė (Vilkaviškio r.)
  • Edukacinės programos „Arbatos kelias Anykščiuose“ dalis yra ir lietuviškos kavos skrudinimas bei degustacija. Lietuviška kava iš kiaulpienių šaknų arba ąžuolo gilių atstovauja mūsų šalies tradiciją. Beje, Ramūno Daugelavičiaus renkamos vaistažolės, gaminami mišiniai ir gilių kava sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai.

    Ramuno vaistažolės (Anykščiai)

Šakotis

 

Raguotas lietuviškas pyragas yra toks ypatingas, kad turime net jam skirtą muziejų!

  • Iš ko ir kaip kepamas šakotis? Kuo skiriasi šakotis nuo „baumkūcheno“? Kokį šakotį mūsų protėviai kepė akmens amžiuje? Koks buvo mėgstamiausias legendinės kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas? Programoje „Parodomasis šakočio kepimas“ sužinosite šakočio atsiradimo istoriją, pamatysite gamybos procesą, patys jame dalyvausite ir, žinoma, ragausite.

    Restoranas „Romnesa“ (Druskininkų r.)
  • Sakoma, Ukmergėje kepami šakočiai yra patys autentiškiausi, skaniausi ir gražiausi šakočiai. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų- šakočių gamintojas, tradicinis amatininkas Vitalijus Želnys šakočius kepa Ukmergės kraštorytos muziejuje ir kviečia išsikepti šakočius net lauke, jūsų pasirinktoje vietoje.

    Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergės r.)
  • Autentiško tradicinio šakočio kepimo kulinarinės edukacijos metu susipažinsite su šakočio istorija, receptūra, gaminimo procesu ir reikmenimis, užpilsite tešlos ant volo, kurį patys suksite virš kvepiančio malkų židinio, ragausite šviežutėlį šakotį, ką tik ištrauktą nuo žarijų.

    Lekėčių bendruomenės moterų klubas
  • „Grybų ir šakočių namuose“ pagal senovines technologijas kepami šakočiai ir grybukai, vyksta edukacinės programos.

    L. Sadauskienės įmonė (Rokiškio r.)

Kūčiukai

 

Be šios „vėlių duonelės“ Kūčių neįsivaizduojame.

Medus

 

Šviežias agurkas su medumi laikomas seniausiu lietuvišku desertu, buvusiu dar ant didžiųjų kunigaikščių stalo.

  • Vieninteliame Baltijos šalių Senovinės Bitininkystės muziejuje, kuris yra seniausiame Aukštaitijos nacionaliniame parko kaime – Stripeikiuose, nuo gegužės iki spalio mėn. siūlomos įvairios su medumi ir ne tik susijusios edukacinės programos su kelių rūšių medaus degustacija: „Pažink bites saldžiai“; „Kvapų palėpė“; „Korio atakiavimo edukacinė programa“; „Saldu gardu kaip du medu“; „Radvilų desertas“; „Nuo žolyno iki korio“; „Bitelės žvakėlė“; „Medaus išsukimo edukacinė programa „Per barzdą varvėjo, burnoje turėjau“; edukacinė programa “Bitininkauti smagu”.

    Bitininkystės muziejus (Ignalinos r.)
  • Jurbarko krašte nuo senų laikų bitininkystė buvo labai svarbi veikla, kaip ir žvejyba. Gražioje vietoje, netoli Nemuno upės įsikūręs „Medaus slėnis“ siūlo edukacinę programą ragaujant įvairių rūšių medaus gamtoje, pavėsinėje pasakojama apie medų ir bitininkavimą, vaišinama panemunėje rinktų žolelių arbata ir savo keptais meduoliais.

    Ūkis „Medaus slėnis“ (Jurbarko r.)

    Pastaba: Edukacinė programa vyksta vasarą.

  • • Edukacijoje „Nuo avilio iki puodynės“ sužinosite apie bičių gyvenimą, išbandysite avilio terapiją, paragausite skirtingų skonių medaus bei kitų bičių produktų, kurių čia, sodyboje, galėsite ir įsigyti.

    Sodyba ,,Medaus klėtelė‘‘ (Plungės r.)

    Pastaba: Edukacija vykdoma vasarą

Meduoliai

 

Jei būtų renkamas Kalėdų kvapas, meduolių aromatas, be abejonių, būtų pirmoje vietoje.

  • Kodėl senovėje kareiviai, eidami į karą, pasiimdavo meduolį? Kodėl meduoliais prekiaudavo vaistinėse? Regis, apie meduolius dar daug ko tikrai nežinome. Užsiėmimų „Meduolių gamyba“ metu ne tik atskleisite šias paslaptis, bet ir dalyvausite visame Vilniaus krašto meduolių gamybos procese – minkysite tešlą, lipdysite, marginsite juos glazūra.

    „Vilniaus meduoliai“ (Vilnius)
  • Lietuvoje meduoliai buvo kepami ne tik Kalėdų šventėms, bet ir bažnytinėms šventėms, atlaidų metu pardavinėjami turguose. Kiekvienas kepėjas stengiasi suteikti meduoliams kuo patrauklesnę, įdomesnę formą, papuošti spalvotu glaistu. Populiariausios formos: širdutės, žvaigždės, arkliukai, paukšteliai, žmonių figūros. Užsiėmimo „Šventinių meduolių kepimas ir puošyba“ metu dalyviai supažindinami su meduolių gaminimo tradicijomis, pateikiami pavyzdžiai, demonstruojamas meduolių puošimas, siūloma patiems jų pasipuošti.

    Lietuvos liaudies buities muziejus (Kaišiadorių r.)
  • Meduolių kepimo tradicija gyvuoja nuo viduramžių. Lietuvoje jie buvo kepami ne tik Kalėdoms, bet ir bažnytinėms šventėms, atlaidų metu pardavinėjami turguose. Kalėdinėje „Šventinių meduoliukų dekoravimo“ edukacijoje galima iš meduolių kurti žavius sniego senius ir juos ragauti užsigeriant karštu šokoladu.

    Rokiškio krašto muziejus (Rokiškis)
  • Edukacinės programos ,,Šventinių meduolių kepimas ir puošimas“ tikslas – supažindinti su meduolių kepimo tradicijomis bei išmokyti juos gaminti, papuošti.

    Kaltanėnų ugdymo ir turizmo informacijos centras (Švenčionių r.)
  • Kokius meduolius kepdavo pirmojo Lietuvos prezidento žmona Sofija? Ukmergės rajone siūloma „Sofijos meduolių“ kepimo edukacija pagal A. Smetonos žmonos Sofijos receptą.

    Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergės r.)

Karameliniai saldainiai

 

Saldžių lauktuvių dar niekas nenukarūnavo – tinka ir dideliems, ir mažiems.

  • Susipažinti su saldainių gaminimo tradicijomis, pamatyti visą šio skanėsto gimimo procesą, savo rankomis pasigaminti karamelinių saldainių ir išmokti juos gražiai įpakuoti kviečia Kretingos dvaro saldaininė. Jūsų pagaminti saldainiai – Jūsų dovana Sau. Užsiėmimą veda sertifikuoto tautinio paveldo produkto – saldainių – gamintoja.

    Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centras (Kretinga)

Riestainiai, bandelės

 

Šiltos kvapnios bandelės – jaukių ir svetingų namų simbolis.

  • Edukacinės programos „Kviečiu – išsikepkime riestainį iš kviečių!“ dalyviai išsiaiškina, kas gi yra tie cukriniai riestainiai, kada jais vaišinasi, iš ko jie gaminti. Kiekvienas gali viską išbandyti praktiškai – savo rankomis suriesti cukrinį riestainį ir parvežti jį lauktuvių namo. Taip pat - išgirsti įvairių mįslių, patarlių, priežodžių apie riestainius, bandyti atspėti, ką reiškia tarmiški žodžiai, lenktyniauti greitakalbių konkurse.

    Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė (Vilkaviškio r.)
  • Paliesiaus dvare – bandelių kepimo popietė „Kepame bandelių pyragą“. Jos metu sužinosite mažų kepimo paslapčių, savo rankomis formuosite bandeles, o po visko galėsite prisėsti valandėlę pailsėti su arbatos puodeliu. Kol bandelės kils ir keps, turėsite galimybę pasivaikščioti po Paliesiaus dvarą, apžiūrėti jo parką ir statinius, išgirsti dvaro istoriją ir planus.

    Paliesiaus dvaras (Ignalinos r.)
  • Kulinarinio paveldo edukacinio užsiėmimo ,, Mielinių bandelių ,,Pynučių“ kepimas“ metu dalyviai sužinos miltinio gaminio gamybos ypatumus bei mielių atsiradimą ir panaudojimą Lietuvoje. Patys minko tešlą, formuoja bandeles ir jas išsikepa tradiciniame pečiuje.

    Reškutėnų tradicinių amatų centras (Švenčionių r.)

Kastinys

 

Deramai sukti kastinį, net pakrikštytą „žemaitiškais ikrais“, galite išmokti tik Žemaitijoje.

 
  • Edukacijoje „Paskanauk Žemaitijos“ paskanausite tikrų žemaitiškų valgių, išmoksite pasigaminti Žemaitijos pasididžiavimą – kastinį. Jį ir kitas vaišes pristatys sodybos šeimininkė, kuri taip pat supažindins su žemaitiškomis dainomis bei šokiais. Išgirsite linksmų istorijų, turėsite galimybę laimėti sodybos suvenyrų.

    Kaimo turizmo sodyba ,,Prie žiedelio‘‘ (Plungės r.)
  • Programa „Žemaičių kulinarinis paveldas“ skirta įvairiaus amžiaus lankytojams. Lankytojai supažindinami su žemaičių kulinariniu paveldu – kaip ir kokiomis progomis buvo gaminami tradiciniai žemaičių valgiai (varškės sūris, spirginė, kastinys ir kt.), patiems lankytojams duodama išbandyti juos pasigaminti, naudojant senoviškus namų apyvokos rakandus, pasigaminus – degustuojama.

    Žemaitės memorialinis muziejus Bukantės dvarelyje (Plungės r.)
  • Žemaičių tradicinis senovinis patiekalas kastinys ypatingai vertinamas dėl savo unikalaus skonio. Jo nemoka pagaminti nei viena pasaulio tauta ir ne kiekvienas lietuvis. Žemaitiško kąstinio gamybos edukacinėje programoje patys pabandysite pasigaminti šį patiekalą. Išgirsite iš vietinių meistrų lūpų visas subtilybes apie šio produkto gamybą. O pasigamintą kąstinį parsivešite namo ir galėsite pavaišinti namiškius.

    Sodyba „Angelų malūnas“ (Telšių r.)
  • Burnoje tirpstantis žemaitiškas kastinys – neatsiejama žemaičių valgių vakarienės dalis. Šioje kaimo turizmo sodyboje atsisėdę už stalo gausite tik molinius indus ir medinius šaukštus. Kartu – begalę istorijų apie žemaitiškas tradicijas ir papročius.

    Sodyba „Pas tėvukus“ (Plungės r.)

Beje, šalies regionuose taip pat galima išmokti ruošti žvėrieną, mušti sviestą, daryti cepelinus, lipdyti kibinus, raugti kopūstus...

Kokie skoniai slepiasi Lietuvos regionuose?

Kaip pasigaminti falafelius ir kitos Izraelio virtuvės paslaptys. Suši gaminimo pamoka dviems. Šokolado šou. Svetingos Gruzijos patiekalai. Kaip kurti ir dekoruoti tortus?.. Tokių ir panašių kursų bei mokymų įvairiose kulinarijos studijose Lietuvoje gausu. Regis, pasaulio puodai užkariauja lietuviškas virtuves. Tačiau kuo daugiau pasaulio išragaujame, tuo labiau, regis, stiprėja noras atsigręžti atgal į senuosius receptus ir tradicinę virtuvę, o draugus užsieniečius nustebinti patiekalais, kurių daugiau nėra jokioje kitoje pasaulio šalyje. O patys ar gerai žinome tradicinių lietuviškų patiekalų skonį?

Krosnyje kepta kopūsto galva

 

Deramai sukti kastinį, net pakrikštytą „žemaitiškais ikrais“, galite išmokti tik Žemaitijoje.

  • Suvalkijos dalis Zanavykija, apimanti Šakius, turi tokį turtingą ir pilvą glostantį paveldą, kad kartą tų valgių paragavus norisi pakartoti ir kitiems rekomenduoti. Zanavykų stalo karalienė – krosnyje kepta mėsa įdaryta kopūsto galva! Skoniu šis patiekalas primena balandėlius, o išvaizda tikrai daro garbę šeimininkėms. Jo paragausite užsisakę edukacinę programą „Zanavykų ragaučius“.

    Restoranas „Kuchmistrai“ Zyplių dvare (Šakių r.)

Penkias dienas brandintas kumpis

 

Deramai sukti kastinį, net pakrikštytą „žemaitiškais ikrais“, galite išmokti tik Žemaitijoje.

  • Kurtuvėnų regioninio parko atliktų kraštotyrinių tyrimų metu, buvo surinkti šio krašto tradicinių patiekalų receptai. Vienas iš įdomiausių – 5 dienas brandintas kumpis, kuris nuo seno būdavo ruošiamas per didžiąsias šventes. Vienintelio Lietuvoje kelias dienas brandinto kumpio su karšta bulve, kastiniu ir kopūstais galima paragauti Kurtuvėnų svirne. Patiekalas tiekiamas su pristatymu ir pasakojimais.

    Smuklė „Kryžkelė“ (Šiaulių r.)

Grikinė babka

 

Deramai sukti kastinį, net pakrikštytą „žemaitiškais ikrais“, galite išmokti tik Žemaitijoje.

Bulvinės bandos

 

 

Žuvienė

 

Neapsirikite – yra daug skirtumų tarp žuvies sriubos ir tradicinės žuvienės! Sakoma, kad autentiškiausi pastarosios receptai – Pamario krašte arba ežeringoje Aukštaitijoje.

  • Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. Linksminsitės, mokysitės lietuvininkų tarmės, ragausite dreverniškių žuvienės, O tada plauksite Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu laivu – reisine „Dreverna“.

    Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba (Klaipėdos r.)
  • O gal į kulinarinį kruizą „Žuvies kelias“? Tai - kulinarinis vandens turizmo maršrutas pamaryje, plaukiant Kuršių mariomis, Nemuno delta, Minija, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu galima grožėtis pamario gamta, aplankyti krašto lankytinus objektus, susipažinti su laivadirbyste, žvejybos istorija, ir, svarbiausia – paragauti žuvies kulinarinio paveldo patiekalų. Kruizo metu vaišinsitės Pamario krašto, Mažosios Lietuvos gastronomija: vietinių vandenų šešių rūšių rūkyta žuvimi, žuviene. Skanausite „Karališkąjį karpį“, kitus žuvies patiekalus bei mėgausitės desertu – „kafija“, „šišioniškių vofeliais“, pyragais ir kitais tam kraštui būdingais patiekalais.

    Laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba (Klaipėdos r.)
  • Taip pat tradicinės žuvienės kvapas sklinda iš:

    *Kaimo turizmo sodybos „Gaidelių sodyba“ (Ignalinos r.)*Ežerų žvejybos muziejaus (Molėtų r.)*“Žuvienės pašiūrėje“ (Anykščių r.)

Razavų miltų blynai

 

 

  • „Rupūs miltai, kokie gardūs blynai!“ – dažnai girdi malūnininkas. Vieno malimo (rupių) miltų blynų – senovinio patiekalo, pripažinto tautiniu paveldu, - kviečia paragauti Šlyninkos vandens malūno amatų namai. Smetoniški blynai kepami ant žarijų, patiekiami su namine grietine, uogiene arba spirgučių padažu.

    Šlyninkos vandens malūnas (Zarasų r.)
  • Razavi blynai kepami ir čia:

    *Punios Panemunės dzūko pirkioje (Alytaus r.)

Kugelis

 

Neapsirikite – yra daug skirtumų tarp žuvies sriubos ir tradicinės žuvienės! Sakoma, kad autentiškiausi pastarosios receptai – Pamario krašte arba ežeringoje Aukštaitijoje.

Gira

 

Neapsirikite – yra daug skirtumų tarp žuvies sriubos ir tradicinės žuvienės! Sakoma, kad autentiškiausi pastarosios receptai – Pamario krašte arba ežeringoje Aukštaitijoje.

Silkė

 

Neapsirikite – yra daug skirtumų tarp žuvies sriubos ir tradicinės žuvienės! Sakoma, kad autentiškiausi pastarosios receptai – Pamario krašte arba ežeringoje Aukštaitijoje.

Žolelių arbata

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Daugelis vaikų ir suaugusiųjų nepažįsta vaistinių augalų, nežino jų pritaikymo kasdieniniame gyvenime, sveikatos stiprinime. Programoje „Senosios žolininkystės tradicijos“ supažindinama su žolininkystės tradicijomis, dažniausiai vartojamomis vaistažolėmis ir jų savybėmis. Dalyviai gali pauostyti, paragauti, apžiūrėti įvairius vaistinius augalus, degustuoti jų arbatas. Dalyviai išmoksta atpažinti vaistinius augalus, juos panaudoti savo reikmėms.

    Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus (Vilkaviškio r.)
  • "Arbatos kelias Anykščiuose" - tai pažintinės programos vaikams ir suaugusiems apie augalus, sveikatą ir skonius. Jose - sertifikuotų Tautinio paveldo vaistažolių paruošimas ir degustacija, mišiniai organizmo valymui; lietuviškos kavos skrudinimas ir degustacija (kiaulpienės šaknų kava, morkų kava, gilių kava, gudobelės sėklyčių kava).

    „Arbatos magija“ (Anykščiai)

Netikėti lietuviški patiekalai

Jeigu tradicinė lietuviška virtuvė visgi atrodo nuobodi, pabandykite paspėlioti, kokio skonio galėtų būti kropeliai, gliumzinis pyragas, paskenduolės sriuba, pagrabinės bandelės, kleckai, zaptė, keptas alus, kafija ar vofeliai?

Čiulkis

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

Meškos šūdukas

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

Pagrabinės bandelės

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Seniau Kupiškio krašte į laidotuves susirinkusieji būdavo vaišinami specialiomis bandelėmis. Jų kepimo tradiciją atgaivino Adomynės dvaras. Pagrabinės bandelės - sertifikuotas kulinarinis paveldas. Jos patiekiamos šiltos su šiltu padažu. „Smagu širdžiai, gardu pilvui“ edukacijos metu žmonės gali patys pasigaminti ir paskanauti žymiųjų bandelių.

    Adomynės dvaras (Kupiškio r.)

Kropeliai

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Taip vadinamos vieno kąsnio spurgytės - zanavykų krašto kulinarinis paveldas. Jų galima paragauti dalyvaujant teatralizuotoje ekskursijoje po Gelgaudiškio dvarą, kai svečius pasitinka dvaro ponia, pasakoja dvaro istoriją, supažindina su unikalia rūmų puošyba (secesija), su 19-20 a. pradžios gyvenimo būdu dvare. Antroji dvaro ponia ir kviečia pasimokyti nuotaikingų dvaro šokių – vedama pamoka. Tai šokiai, kurių choreografija nesudėtinga, jie pritaikyti įvairaus amžiaus žmonėms. Po šokių pamokos pažintinė ekskursija tęsiama toliau. Terasoje visi vaišinami 3 rūšių dvaro sūriu, kropeliais, kakava, kava, arbata arba namine gira, pasakojama apie dvaro virtuvę.

    Gelgaudiškio dvaras (Šakių r.)

Kafija su vofeliais

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Gal vofelių (vaflių) ar pyrago prie šišioniškių kafijos (kavos iš miežių, kviečių ar gilių)? Tokios vaišės – sudedamoji edukacijos „Lietuvininkų kulinarinis paveldas“ dalis. Užsiėmimo metu pristatomi unikalūs Klaipėdos krašto buities ir gyvenimo fragmentai, didžiausias dėmesys skiriamas Mažosios Lietuvos kulinariniam paveldui.

    Šilutės Hugo Šojaus muziejus (Šilutė)

Paskenduolės sriuba

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Pasirodo, ši sriuba intriguojančiu pavadinimu buvo būdinga prie Sartų ežero gyvenusių žmonių virtuvėje. Dabar jos galima paragauti užsisakius kulinarinį maršrutą po Rokiškio kraštą. Šalta „Paskenduolės“ sriuba iš rūgštaus pieno su virta bulve tiekiama ant plausto, plaukiojant po Sartų ežerą.

    Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras (Rokiškis)

    Pastaba: Sriubos degustacija galima vasarą.

Keptas alus

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Kulinarinis maršrutas po Rokiškio kraštą vingiuoja ir pro Jūžintų miestelį, kuris unikalus savo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir joje išlikusiomis autentiškomis vienuolių celėmis. Būtent šiame miestelyje galima įmerkti ūsus į keptinį alų, t.y. išskirtinai moterų kadaise gamintą alų, kurio gamyboje vietoj salyklo naudojami keptos duonos kepalai.

    Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras (Rokiškis)

Kleckai

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimas – kleckai (ruginiai virtiniai su lašinukais ir raugintais kopūstais). Joniškio rajone paskutinį rugsėjo savaitgalį kasmet rengiama ir Kleckų puota.

    Kaimo turizmo sodyba „Žiurkiemis“ (Joniškio r.)

Zaptė

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

  • Zaptė – taip pat Žiemgalos kulinarinio paveldo dalis. Juk ne be reikalo kadaise Žagarėje galiojo įstatymas, jog kiekvienas miestelio ponas savo sodyboje turi pasodinti po du vaismedžius, o vienas jų – būtinai vyšnia. Pasmaguriauti zapte galima Žiemgalos kulinarinio paveldo asociacijos organizuojamoje edukacijoje-degustacijoje.

    Kaimo turizmo sodyba „Žiurkiemis“ (Joniškio r.)

Gliumzinis pyragas

 

Girdėjote posakį „Kad ir kur mesi akmenį, nukris prie vaistažolės“? Išties garsėjame žolininkystės ūkiais. O raganavimo pievose, pasirodo, galima išmokti.

Parengta pagal „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų informaciją.