Lapkričio vidurys – tradicinės klevų stebėjimo šventės metas Japonijoje. Nors šiemet rudens paletėje vyrauja minoriniai atspalviai, Lietuvoje taip pat galima rasti būdų saugiai stebėti įspūdingą metų laikų virsmą gamtoje. Dvarų parkai, botanikos sodai, keliasdešimties hektarų ąžuolynai ir kitos vietos laukia ne tik keliaujant įprastai, bet ir pasirinkus solo žygius pėstiesiems, išvykas su gyvūnais vienai šeimai ar net miškuose rudens išraižytų ornamentų stebėjimą su dronu.
Pagrindines taisykles - dėvėti kaukę, laikytis saugaus atstumo ir higienos etiketo, nesibūriuoti – nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais papildo šiomis rekomendacijomis:
- rinktis netolimas keliones (toliau esančius patrauklius turistinius objektus siūlome įtraukti į ateities kelionių po Lietuvą planą);
- keliauti darbo dieną, o ne savaitgalį;
- nelipti iš automobilio pamačius, kad mašinų stovėjimo aikštelė prie lankytinos vietos pilna;
- iš anksto rezervuoti atvykimo laiką privačiuose objektuose;
- egzistuojančius apribojimus vertinti kaip galimybes likti saugiam ir sveikam tuo pačiu išsaugant kelionių atradimų džiaugsmą.
Miškais išeina ruduo
Apžiūrėti, kaip teptuku miškuose pasidarbavo ruduo, galima net su naminių gyvūnų palyda! Ožkos, avis, šunys, kumelė ir ponis lydi iškylose po Aleksandruvkos kaimo apylinkių miškus (Kaišiadorių r.). Lietuviškos „rančos“ šeimininkai, propaguojantys gyvūnų ir miško terapiją, mokančią lėto, ramaus gyvenimo gamtoje.*
Į pasimatymą su rudeniu galima leistis ir asmeniškai, pasirinkus solo žygį. Maršrutų, vedančių gilyn į gamtą, rekomendaciją įvairiose Lietuvos vietose galima gauti elektroniniu paštu. Rezervavus planuojamą žygio laiką būsite tikri, kad kelyje nesutiksite kitų žygeivių būrių.
Netikėtą rudens drobės, patiestos ant miškų, perspektyvą gali atverti dronas! Pakėlus jį virš „Europos miško“, pasodinto 2004 m. žymint Lietuvos įstojimą į ES, Laukagalio kaime, Žaslių girininkijos miške (Kaišiadorių r.), pamatysite, kaip ruduo nudažė mišką Lietuvos trispalvės spalvomis ir kaip jame išryškėjo ES vėliavos žvaigždės.
Nerti į mišką galima ir mieste. Pavyzdžiui, per kiek dienų įveiktumėte 100 km taką aplink Vilnių? Jo atkarpos driekiasi Belmonto, Ribiškių, Burbiškių, Buktos, Baltupių ir kt. miškais. Žygeivių patogumui trasą žymi specialūs ženklai ant medžių bei krypčių lentelės.
Alytaus miesto teritorijoje esantis 452 ha Vidzgirio miškas, paskelbtas botaniniu draustiniu, – unikali natūralios gamtos sala. Čia auga didžiausias vientisas skroblynas Lietuvoje (skroblynai saugomi visoje Europoje), veši ąžuolynai. Visame miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą, įrengti informaciniai stendai, krypties ženklai.
Botanikos soduose – A.Sabonį praaugusios gėlės ir lėlių pasakos
Įkvėpti pilnais plaučiais rudens – į botanikos sodą. Radus galimybių užtikrinti lankytojų saugumą, užsukti kviečia botanikos sodai Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose. Juose – ne tik mūsų akiai įprasti rūbą keičiantys augalai, bet ir egzotinės jų rūšys. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto botanikos sodas intriguoja brangiausiu pasaulio medžiu – pelkių ąžuolu, iš kurio viduramžiais buvo gaminami sostai karaliams, netikėtai šiuo metu pražydusiomis gudobelėmis, spyglių spalvą keičiančiais maumedžiais, nemirtingais vadinamais ginkmedžiais. Naujiena sode – Lėlių istorijų takas. Nuskanavus QR kodą tarp krintančių lapų prabyla Klaipėdos lėlininkės sukurtos lėlės.
Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose – net 23 rūšių klevų margumynas. Čia dar galima pasigrožėti parko rožių, viržių, astrų žiedais, spalvingais įdomių formų raugerškių, šeivamedžių, juoduogių ir kitais vaisiais. Šiaulių universiteto botanikos sode dar žydi iš Šiaurės Amerikos prerijų kilusios ir net 2,5 metrų aukščio gluosnialapės saulėgrąžos, sėkmingo žiemojimo galima palinkėti ką tik pasodintiems bambukams iš Kinijos, siūloma apžiūrėti „Žolininko namą“ su neseniai apželdintu stogu.
Pasaulio sodai regionuose
„Kiekvienas augaliukas – dovana“, - įsitikinęs bitininkas Linas Jakubonis, tęsiantis savo tėvo Kazio Jakubonio, gamtininko Tado Ivanausko draugo, pradėtą darbą kurti dendrologinį parką. Tervydžių kaime (Rokiškio r.) esantis parkas, kuriame – per 300 medžių rūšių, yra paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Čia – ir vienas didžiausių Lietuvos šermukšnių, ir vietos voverių pamėgti riešutmedžiai, ir abrikosmedis, šilkmedis, Amūro kamštenis... Beje, parke pumpurus šiuo metu krauna šeivamedis bei retasis hamamelis, kuris žydi tris mėnesius ir nebijo net sniego.
Kurynės dendrologiniame parke Juškakaimių kaime (Šakių r.) bei Uošvės Liežuvio dendrologiniame parke Kupiškio marių saloje taip pat plyti visiems atviros kelių hektarų ploto gamtos karalijos. O Skinderiškio dendrologiniame parke (Kėdainių r.), žinomame ir kaip 1001 magnolijos parkas, skirtingomis spalvomis liepsnoja 60 rūšių klevai. Juo vaikštinėjant galima apkeliauti visą pasaulį: parkas padalintas į geografines Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos – Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų zonas. Čia auga ir jau seniai Lietuvoje išnykę augalai.
Į dvarą – lapų kilimu
Egzotinių medžių veislių yra išlikę ir aristokratiškuose dvarų parkuose. XIX a. menančiame Jurbarko dvaro parke tarp klevų, liepų, beržų, ąžuolų ir skroblų keroja europiniai maumedžiai bei juodosios pušys. 9 ha ploto parkas įkurtas palei Mituvos upės slėnį.
Maumedžiai, baltieji topoliai, šimtamečiai ąžuolai, klevai, uosiai saugo Taujėnų dvaro (Ukmergės r.) ramybę. 15 ha ploto parke su akmenų parku, žvėrynėliu, kuriame gyvena spalvotieji povai, alpakos, ožiai, triušiai bei vandens paukščiai, liepteliais ir rotondomis galima lankytis ne daugiau kaip penkių asmenų grupėmis.
Alėjos su šimtamečiais klevais, liepomis ir skroblais juosia prieš 200 metų įveistą Vainežerio dvaro parką (Lazdijų r.). Jį į dvi dalis dalija Vainežerio ežeras. Parke pastatytas paminklas lietuviškajai Žanai d‘Ark, 1831 m. sukilimo kapitonei Emilijai Pliaterytei.
Neogotiškų Tiškevičių rūmų Lentvaryje (Trakų r.) pašonėje – įspūdingas XIX a. prancūzų botaniko bei kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė sukurtas kalnų vaizdų parkas. Medžių lapai čia byra ant išlikusių akmeninių laiptelių, tiltelių, dirbtinių uolų, kaskadų, tvenkinių, grotos.
Platelių dvaro parko pasididžiavimas – storiausias Lietuvos uosis, vadinamas Raganos uosiu. Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.
Suvalkiečiai kviečia pasivaikščioti po pirmajame Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpyje suformuotą liepų alėją Kvietiškio dvaro parke tarp Šešupės ir Garnupio upelio. XVIII a. pastatytas dvaras laikomas Marijampolės miesto pradžia.
Paslaptingą atmosferą Kretingos dvaro parke sukuria astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu. Ši kompozicija primena senąsias baltų kultūros tradicijas. Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tvenkinių pakrantėmis, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tarp išlikusių šimtamečių ąžuolų.
Ąžuolinės istorijos
Tik pabandykite įsivaizduoti, kiek gilių tradicinei gilių kavai gaminti galima surinkti iš 7 tūkst. ąžuolų? Greta Jono Basanavičiaus gimtinės Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas užima 40 ha plotą. Jame galima laisvai pasivaikščioti, pabandyti surasti Stelmužiuką – iš garsiojo Stelmužės ąžuolo gilės išaugintą ąžuolą.
Kilometro ilgio ąžuolų alėja - poeto Jono Mačiulio-Maironio gimtinėje Pasandravio istoriniame draustinyje (Raseinių r.). Ji papuošta stogastulpiais ir koplytstulpiais. Šiaulių rajone galima rasti Ąžuolų maršrutą po Kuršėnų pušyno parką.
Garliavoje (Kauno r.) vešančiame Šimtmečio parke – ne tik 100 neseniai pasodintų ąžuoliukų, bet ir į Lietuvos rekordą pretenduojanti ilgiausia medžio skulptūrinė kompozicija: daugiau nei 80 metrų nusidriekę iš ąžuolo išskaptuoti Lietuvos himno žodžiai. Tai – žinomo skulptoriaus, tautodailininko garliaviškio Adolfo Teresiaus idėja, kurią jam įgyvendinti padėjo 20 geriausių Lietuvos medžio skulptorių.
Informacija parengta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų medžiagą.
Primename, kad svarbu keliauti atsakingai: dėvėti kaukę, laikytis atstumo ir higienos etiketo.
* Ranča “Myliu kaimą” nebepriima lankytojų nuo lapkričio 20 d. dėl atnaujintų COVID-19 ribojimų. Daugiau apie juos čia.