Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelias jungia reikšmingiausias Lietuvos vietoves, garsėjančias pamaldumo tradicija ir sakraliomis patirtimis. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ sukurtame virtualiame maršrute – ne tik šventovės, kurias aplankė Jonas Paulius II, ar kurios yra su juo susijusios, bet ir kitos reikšmingos religinės vietos Lietuvoje. Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio ilgis – 1050 km.
Skaičiuojama, kad būdamas popiežiumi Jonas Paulius II iš viso nukeliavo 1,2 mln. km. Todėl jis dažnai vadinamas didžiuoju piligrimu ar didžiuoju keliauninku. Lietuva - viena iš 129 pontifiko aplankytų užsienio valstybių. Lietuvos žemę Jonas Paulius II pabučiavo 1993 m. rugsėjo 4 d. Tai buvo pirmas Šventojo Tėvo vizitas buvusios SSRS teritorijoje (iš Lietuvos Jonas Paulius II vyko į Latviją ir Estiją).
- 1. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
-
(Katedros a. 2, Vilnius)
Būtent malda Vilniaus arkikatedroje 1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II pradėjo savo kelionę po Lietuvą.
Vilniaus arkikatedra bazilika yra svarbiausia visos šalies katalikų šventovė ir Lietuvos Krikšto simbolis. Pirmoji katedra šioje vietoje buvo pastatyta dar XIV a. Tačiau kaip ir visas miestas, katedra ne kartą degė ir būdavo nusiaubiama priešo kareivių, tad amžiams bėgant buvo perstatoma. Tokia katedra, kokią matome šiandien, rekonstruota XVIII a. pagal architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą. Šventovė yra klasicistinio stiliaus, tačiau jos mūruose slypi ir gotikos, renesanso, baroko elementai. Katedros varpinė yra įrengta kadaise miestą juosusios gynybinės sienos bokšte.
Katedroje galima apžiūrėti vieną vertingiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių Lietuvoje – Kazimiero koplyčią, kurioje saugomas karstas su Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, palaikais. Goštautų koplyčioje gerbiamas stebuklais nuo seno garsėjantis Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos paveikslas. Tai – pirmasis popiežiškomis karūnomis vainikuotas Marijos paveikslų Vilniuje. Katedros požemiuose yra išlikusi viena iš dviejų seniausių freskų Lietuvoje. Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtas Karališkasis mauzoliejus su valdovų palaikais.
Praktinė informacija: Vilniaus arkikatedra bazilika atidaryta kasdien nuo 7.00 iki 19.00 val. Ekskursijos Katedroje gali lankytis tik tada, kai nevyksta pamaldos. Norintys aplankyti Katedros rūsius turi kreiptis į Bažnytinio paveldo muziejų.
Dvasiniai patyrimai: Šv. Kazimiero atlaidai. Kasmet kovo 4 d. švenčiama Šv. Kazimiero diena, Vilniaus arkikatedroje aukojamas šv. Mišios, visame mieste šurmuliuoja tradicinė Kaziuko mugė, kurios simbolis – verba.
Daugiau informacijos - 2. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų, koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia
-
(Aušros vartų g. 14, Vilnius)
Aušros vartai – miesto simbolis. Aušros Vartų koplyčioje gerbiamas stebuklingas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas laikomas vienu žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis taip pat vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Apie patirtas malones, Gailestingumo Motinai užtariant, liudija koplyčioje palikti tikinčiųjų paaukoti padėkos ženklai – votai. Čia popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 4 d. kartu su maldininkais iš visos Lietuvos ir užsienio kalbėjo rožinį. Aušros Vartų, Gailestingumo Motinos koplyčia, priklauso Europos Marijos šventovių tinklui, iš viso vienijančiam 20 šventovių.
Kaimynystėje su Aušros Vartų koplyčia esanti Šv. Teresės Avilietės bažnyčia pastatyta XVII a. Bažnyčia jungiasi su vienuolynu. Bažnyčios sienas ir skliautus puošia freskos su šv. Teresės Avilietės gyvenimo scenomis, didįjį altorių – XVIII a. paveikslas „Šv. Teresės širdies pervėrimas“. Šv. Teresės bažnyčia yra vienas iš tobuliausių Vilniaus ankstyvojo baroko paminklų.
Praktinė informacija: Aušros Vartų koplyčia atidaryta kasdien 7.00-19.00 val.
Dvasiniai patyrimai: Didieji Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą savaitę, į kurią patenka lapkričio 16 d.
Daugiau informacijos - 3. Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė
-
(Dominikonų g. 12, Vilnius)
Dievo Gailestingumo šventovė - vienas didžiausių Lietuvos sostinės tikinčiųjų bei viso pasaulio piligrimų traukos centrų. Čia gerbiamas originalus malonėmis garsėjantis Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, nutapytas Vilniuje pagal sesers Faustinos regėjimus.
Paveiksle vaizduojamas balta tunika vilkintis Jėzus, dešine ranka laimindamas žmones, o kaire liečiantis širdį, iš kurios sklinda balzganas ir raudonas spinduliai. Spinduliai žymi bei malones, laukiančias tų, kurie melsis prie šio paveikslo ir pasitikės Dievo gailestingumu. Prie paveikslo meldėsi ir Šventasis Tėvas, viešėdamas Vilniuje.
Kiek toliau nuo Vilniaus centro galima aplankyti ir Šv. Faustinos namelį, kuriame ji gyveno 1933-1936 m., patyrė regėjimus ir aprašė juos dienoraštyje. Ši vieta įtraukta į Vilniaus, tituluojamo Gailestingumo miestu, piligriminį maršrutą „Gailestingumo kelias“.
Praktinė informacija: Šventovė atvira visą parą.
Dvasiniai patyrimai: kiekvieną dieną 15 val. šventovėje kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis – vieno iš apsireiškimų metu seseriai Faustinai Jėzaus perduoda malda. Dievo Gailestingumo šventė vyksta pirmą sekmadienį po šv. Velykų. Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse vyksta Šviesos kelio procesija, prasidedanti nuo Aušros Vartų koplyčios bei einanti link Dievo Gailestingumo šventovės.
Daugiau informacijos - 4. Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos)
-
Barokinė Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia bei 35 Kančios kelio stotys, išdėstytos tarp Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų vardais pervadintų kalvų bei Kedrono upelio. Tai šiandien sudaro Vilniaus Kalvarijų ansamblį su 7 km ilgio Kryžiaus kančios keliu.
XVII a. miškingose Verkių apylinkėse įkurtos Vilniaus Kalvarijos nuo seno traukia gausius maldininkų būrius. Ši vietovė primena Jeruzalės miesto reljefą, tad į Šventąją Žemę negalintys nuvykti piligrimai čia gali nueiti Jėzaus Kančios kelią, apmąstyti Išganytojo kančią.
Praktinė informacija: Kryžiaus kelias Vilniaus Kalvarijose gali būti einamas ištisus metus. Pamaldos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyksta sekmadieniais 10.30, 12, 16 val., šeštadieniais 19 val., darbo dienomis 7 val. ir 19 val.
Dvasiniai patyrimai: Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias – Didįjį penktadienį; tris Sekminių iškilmės dienas ir kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį 8 val.
Daugiau informacijos - 5. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
-
(Birutės g. 5, Trakai)
Trakų pusiasalyje iškilusi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra viena iš aštuonių Lietuvos bazilikų. Ją garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos globojamą kraštą. Tai – pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Vatikano karūnuotas Marijos paveikslas. Keli šimtai votų aplink paveikslą liudija patirtas malones ir stebuklus.
Manoma, kad gotikinę bažnyčią XV a. statė tie patys meistrai, kurie darbavosi prie Trakų pilies Galvės ežero saloje. Bažnyčios fundatorius – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (šventovėje iki šiol kabo jo portretas). Po rekonstrukcijų XVII-XVIII a. bažnyčia įgijo vėlyvojo baroko bruožų.
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje yra pašventintas paminklas Jonui Pauliui II.
Praktinė informacija: Bazilika atidaryta kasdien nuo 9 iki 18.30 val.
Dvasiniai patyrimai: Trakinių atlaidų aštuondienis, arba Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė - rugsėjo 1-8 d. Per Trakines rengiamas piligrimų žygis iš Vilniaus Aušros Vartų į Trakus (apie 30 km), taip pat maldininkų žygiai iš aplinkinių vietovių.
Daugiau informacijos - 6. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
-
(Trakų g. 6, Pivašiūnai, Alytaus r.)
Dėl stebuklingomis malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo ir iškilmingų atlaidų tradicijų Pivašiūnai laikomi vienu svarbiausių piligrimystės centrų Lietuvoje.
Dabartinė medinė Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia - medinės sakralinės klasicizmo architektūros paminklas – iškilo XIX a. pradžioje. Joje išliko stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, tapytas nežinomo Lietuvos dailininko XVII a. Prie paveikslo meldžiantis iš Dievo gautas malones liudija daugybė padėkos ženklų (votų).
Praktinė informacija: bažnyčia atvira tik pamaldų metu.
Dvasiniai patyrimai: Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo – Žolinės – atlaidai - švenčiami aštuonias dienas nuo rugpjūčio 15 d. iki 22 d.
Daugiau informacijos - 7. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje
-
(Bazilika - J. Bendoriaus g. 1, Marijampolė; koplyčia - Šunskų seniūnija, Lūginės kaimas, Marijampolės sav.)
Marijampolė yra vienintelis miestas Lietuvoje, įamžinęs vienuolijos, o per ją ir pačios Švč. Mergelės vardą. Dabartinė bazilika vienuolių Marijonų rūpesčiu iškilo vietoj XVIII a. pastatytos pirmosios medinės bažnyčios, kurią sunaikino gaisras. Bažnyčios architektūra eklektinė – klasicistinių ir neobarokinių formų. 1992 m. jai suteiktas mažosios bazilikos titulas. Šv. Antano Paduviečio altoriuje saugomas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu (Vaizbūniškės) paveikslas, išlikęs, kaip teigiama, dar iš pirmosios bažnyčios.
Į Šv. arkangelo Mykolo baziliką vietos bei kitų šalių piligrimai traukia pasimelsti prie joje palaidoto palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio relikvijų: jo palaikų koplyčioje; granitinės epitafijos su jo bareljefu; paveikslo, vaizduojančio Palaimintąjį visu ūgiu; gipsinės pomirtinės palaimintojo Jurgio Matulaičio kaukės; jo liturginių rūbų ir medinės krikštyklos, prie kurios 1871 m. balandį buvo pakrikštytas Jurgis Boleslovas Matulaitis.
Jis atnaujino marijonų vienuoliją ir įsteigė dvi moterų vienuolijas, įsitraukė į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė Bažnyčios socialinį mokymą. 1918 m. J. Matulaitis buvo įšventintas vyskupu ir paskirtas vadovauti Vilniaus vyskupijai, vėliau paskirtas Šventojo Sosto apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvoje. Savo žiniomis ir darbu daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių sutvarkymo. Daugiau apie jo gyvenimą ir šventumo liudijimą galima sužinoti Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje Marijampolės Marijonų vienuolyne. 1987 m. Popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. 1991 m. Šunskų seniūnijos Lūginės kaime, pal. Jurgio Matulaičio tėviškės vietoje, pastatyta koplyčia.
Praktinė informacija: Bazilika atidaryta kasdien nuo 7 val. iki 19 val. Koplyčia Lūginėje atidaryta Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų aštuondienio dienomis nuo 10 val. iki 17 val.; kitu metu – susitarus.
Dvasiniai patyrimai: Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų aštuondienis (minint palaimintojo beatifikacijos dieną) – nuo sekmadienio prieš liepos 12 d. iki sekmadienio po jos.
Daugiau informacijos - 8. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
-
(Vilnius g. 1, Kaunas)
Kauno arkikatedra bazilika yra viena iš didžiausių ir seniausių Lietuvos šventovių. Kartu tai - didžiausias gotikos stiliaus sakralinis pastatas Lietuvoje. Jis garsėja Sopulingosios Dievo Motinos paveikslu.
Žinoma, kad Kauno Šv. Petro bažnyčią įsteigė Vytautas Didysis dar XV a. pradžioje, vėliau ji ne kartą buvo rekonstruota. Nuo 1864-1865 m. ši bažnyčia buvo Žemaičių vyskupijos centras, o nuo 1926 m. iki pat sovietmečio pabaigos – visos katalikų Bažnyčios Lietuvoje širdis. Dabartinė arkikatedra turi devynis altorius, iš kurių naujausias – Popiežiaus Jono Pauliaus II altorius su Šventojo Tėvo relikvija. Arkikatedros kriptoje ir šventoriuje palaidoti žymūs dvasininkai, vyskupai, Švč. Sakramento koplyčioje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius.
Popiežius meldėsi šventovėje 1993 m. rugsėjo 6 d. savo kelionės po Lietuvą metu (šis įvykis įamžintas atminimo lentoje prie šoninio įėjimo į baziliką).
Praktinė informacija: Arkikatedra atidaryta kasdien nuo 7 val. iki 19 val.
Dvasiniai patyrimai: Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidai – penktadienį prieš Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį.
Daugiau informacijos - 9. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika
-
(Žemaičių g. 31A, Kaunas)
Kristaus Prisikėlimo bazilika – lietuvių tautos laisvės, kančios ir prisikėlimo simbolis. Tai - didžiausia bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Baziliką buvo nutarta pastatyti dėkojant Dievui už atgautą Lietuvos nepriklausomybę. Iškilusi 1940 m., netrukus, po sovietų okupacijos, ji pradėta naudoti ne pagal paskirtį – bažnyčios patalpose įkurta radijo imtuvų gamykla. Tikintiesiems šventovė grąžinta tik 1990 m. Bažnyčios atnaujinimo bei atstatymo darbai truko dešimtmetį. 2015 m. popiežius Pranciškus Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą. Ant bazilikos stogo įrengta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, kurios altoriuje saugoma šv. Antano relikvija.
Praktinė informacija: Bazilikoje galima lankytis nuo 9 val. iki 18.30 val., taip pat pamaldų metu.
Dvasiniai patyrimai: Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).
Daugiau informacijos - 10. Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir buvęs kamaldulių vienuolyno ansamblis
-
(T. Masiulio g. 31, Kaunas)
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir buvęs kamaldulių vienuolynas yra vienas brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. Jis garsėja stebuklingu Švč. Mergelės Marijos, Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu, paveikslu, traukiančiu piligrimus.
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno statybas dabartinių Kauno marių pusiasalyje XVII a. II pusėje inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Jis į pagalbą pasitelkė italų menininkus - italų architektus Giovanni Battistos Frediani ir Pietro Puttini, tapytoją Michelangelo Palloni, skulptorių Giovanni Maria Merli. Itališko baroko stiliaus vienuolyne išlikę daugiau nei šimtas įvairių freskų. Šiandien vienuolyne šeimininkauja seserys kazimierietės.
Praktinė informacija: Ansamblį aplankyti galima antradieniais-penktadieniais nuo 10 val. iki 17 val., šeštadieniais – nuo 10 val. iki 16 val. Kiekvieno mėnesio pirmasis šeštadienis skirtas piligrimams ir maldininkams - 12 val. bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios.
Dvasiniai patyrimai: Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai – rugpjūčio 15 d.
Daugiau informacijos - 11. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia
-
Šiluva - tai vienas svarbiausių Lietuvos dvasinių centrų bei Mergelės Marijos apsireiškimo vieta, kartais vadinama Lietuvos Fatima. Ypatingas piligrimų traukos objektas – ne tik Marijos apsireiškimo vieta, bet ir tradiciniai čia beveik 500 metų vykstantys Šilinių atlaidai.
Išlikęs užrašytas pasakojimas, kad po to, kai protestantai XVI a. uždarė bei nugriovė katalikų bažnyčią, piemenėliai, ganydami bandą, pamatė ant vieno didelio akmens verkiančią mergaitę su kūdikiu ant rankų. Paklausus, ko ji verkia, mergaitė atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Gyventojai atsiminė, kad anksčiau šioje vietoje išties stovėjo bažnyčia, ir surado skrynią su liturginiais reikmenimis bei dokumentais. Šių radinių dėka atgavus žemes, buvo pastatyta nauja medinė katalikų bažnyčia, atgaivinti Šilinių atlaidai, žinomi dar nuo XV a. Dabar jos vietoje stovinti mūrinė raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia iškilo XVIII a. II pusėje, ir jos vidaus dekoras išliko iki šiol nepakitęs. 1974 m. popiežius Paulius VI bažnyčiai suteikė bazilikos statusą. Bazilikoje yra ir popiežiaus karūnomis vainikuotas garsus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
Artėjant Marijos apsireiškimo 300 metų jubiliejui, architektas Antanas Vivulskis suprojektavo Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. 44 m aukščio koplyčios viduryje – altorius, pastatytas ant akmens, ant kurio, kaip tikima, XVII a. pradžioje apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Maldininkai čia meldžiasi eidami keliais aplink jį. Bėgant amžiams šioje vietoje patirta nepaprastai daug malonių ir išgydymo stebuklų, todėl Šiluvos Mergelė Marija gavo Ligonių Sveikatos titulą.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika kartu su Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esančia aikšte sudaro sakralią erdvę. Joje per atlaidus vyksta pagrindinės pamaldos.
1993 m. rugsėjo 7 d., Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II – jis meldėsi Apsireiškimo koplyčioje, bučiavo akmenį, ant kurio apsireiškusi Mergelė Marija. Minint 15-ąsias popiežiaus vizito metines, Šiluvos aikštėje tarp Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo buvo atidengtas paminklas Šventajam Tėvui. Šiluvoje yra ir daugiau Jono Pauliaus II apsilankymo atminimo ženklų: Šiluvos muziejuje saugomas jo dovanotas auksinis rožinis; Šiluvos miestelio gatvė, einanti išilgai aikštės pro Baziliką ir Apsireiškimo koplyčią, Raseinių savivaldybės sprendimu pavadinta Jono Pauliaus II vardu; Šventąjį Tėvą primena ir Šiluvoje įsteigti Jono Pauliaus II piligrimų namai; jo nusileidimo sraigtasparniu aikštelėje pastatytas kryžius.
Praktinė informacija: Gegužės-rugsėjo mėnesiais bazilika ir koplyčia atidarytos nuo 8 val. iki 20 val., lapkričio-balandžio mėnesiais nuo 8 val. iki 16 val.
Dvasiniai patyrimai: Šilinių, arba Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 7-15 d.
Daugiau informacijos - 12. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis
-
(Maironio g. 2A, Tytuvėnai, Kelmės r.)
Tai - vienas vertingiausių ir didžiausių XVII-XVIII a. sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje. Jį dėl malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo, Šventųjų Laiptų koplyčios bei atlaidų tradicijos jau spėjo atrasti pasaulio piligrimai. Gotikos dvasia pradėtas vienuolyno ansamblis apipintas renesanso stiliaus detalėmis, tačiau didžiausia duoklė atiduota baroko architektūrai.
XVIII a. bažnyčios šventoriuje įkurta Kryžiaus kelio stočių galerija pagal stočių skaičių laikoma didžiausiu Kryžiaus keliu Lietuvoje. Egzistuoja tradicija laiptais kopti keliais ir bučiuoti ties kiekvienu laiptu įstiklintas šventas relikvijas.
Tytuvėnų bažnyčios koplyčioje saugomas šv. popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kraujo lašas.
Praktinė informacija: Bažnyčia būna atrakinta pamaldų metu, o vidinis kiemelis ir Kristaus kančios laiptų koplyčia atviri bet kuriuo metu.
Dvasiniai patyrimai: Piligrimų žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą su Fatimos Dievo Motinos statula - paskutinį rugpjūčio sekmadienį.
Daugiau informacijos - 13. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
-
(Rumpiškės g. 6, Klaipėda)
Tai – vienintelė katalikiška bažnyčia tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, pastatyta sovietmečiu. 1957 – 1960 m. statyta šventovė turėjo užpildyti katalikų maldos namų, beveik visų sunaikintų per Antrąjį pasaulinį karą, trūkumą uostamiestyje. Deja, pastatytos bažnyčios neleista atidaryti. Tikintieji bažnyčią atgavo tik 1988 m. Daugiau apie bažnyčios istoriją galima sužinoti iš archyvinių nuotraukų bažnyčios bokšte, lipant į beveik 47 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Šventoriuje atstatytas Vilties Kryžius - nuo jo prasideda klaipėdiečių piligriminės kelionės.
Praktinė informacija: Tai - vienintelė Klaipėdos katalikų bažnyčia, lankytojams atvira ištisą dieną: nuo rytinių šv. Mišių 8 val. iki vakarinių šv. Mišių pabaigos 18.30 val. Į bokštą lankytojai lydimi, iš anksto susitarus telefonu +370 46 410120 arba +370 60164256. Ekskursija nemokama, bet galima prie bažnyčios puoselėjimo prisidėti laisva auka.
Dvasiniai patyrimai: Švč. Mergelės Marijos Karalienės atlaidai – rugpjūčio 22 d. (keliami į sekmadienį).
Daugiau informacijos - 14. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios
-
(Vienuolyno g. 1A, Žemaičių Kalvarija, Plungės r.)
Tai – Vakarų Lietuvos piligriminis centras, garsėjantis stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, paveikslu, autentiškomis Kryžiaus kalno tradicijomis bei Didžiaisiais Kalvarijos atlaidais.
Apsilankymą Žemaičių Kalvarijoje pirmiausia siūloma pradėti nuo maldos prie Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje esančio stebuklais garsėjančio Dievo Motinos paveikslo. 2006 m. jis buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulas. Čia piligrimai tradiciškai pradeda ir baigia eiti Kryžiaus kelią. Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, besidriekiantį 4,5 kilometrus, sudaro 19 liaudiškos architektūros koplyčių su 20 stočių. Giedant visas giesmes ir trijose vietose sakant pamokslus, Kryžiaus kelio eisena trunka apie 3 valandas.
Bažnyčioje ir koplyčiose saugomos ir kitos tikintiesiems svarbios relikvijos - didžiausia Baltijos šalyse Šv. Kryžiaus relikvija, medžio gabalėlis iš Alyvų kalno Jeruzalėje, iš Romos parvežta Kristaus vinies kopija, akmenėlis nuo Golgotos kalno Jeruzalėje, Turino drobulės-Kristaus įkapių-fotokopija.
1988 m. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą ir pradėjo stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą.
Praktinė informacija: Bazilika atidaryta vasarą nuo 9 val. iki 20 val., žiemą – vieną valandą prieš šv. Mišias, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9 val. iki 13 val.
Dvasiniai patyrimai: Didieji Žemaičių Kalvarijos, arba Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, atlaidai - liepos 2–12 d.
Daugiau informacijos - 15. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra
-
(Aušros takas 3, Šiauliai)
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros paminklas Lietuvoje. Tai - piligrimystės į Kryžių kalną pradžios vieta.
Mūrinė bažnyčia Šiauliuose iškilo XVII a. I pusėje vietoj ten anksčiau stovėjusios medinės bažnyčios. Šventovę stipriai nuniokojo karai ir audros, per Antrąjį pasaulinį karą sudegė stogas, vidaus įranga, įlūžo skliautai. XX a. 7 dešimtmetyje pastatyti nauji altoriai. Išskirtiniai renesansinės architektūros bažnyčios bruožai – 70 m aukščio bokštas, iškilęs virš miesto, saulės laikrodis ant pietinės sienos bei vieninteliai Lietuvoje šventoriaus vartai su gynybiniais bokšteliais ir šaudymo angomis.
Šiaulių katedroje ypač gerbiamas Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas. Gailestingumo koplyčioje saugomos Jono Pauliaus II relikvijos.
Praktinė informacija: Katedra atvira kasdien nuo 7 val. iki 19 val.
Dvasiniai patyrimai: Gausius maldininkų būrius sutraukia kasmet liepos mėnesį čia pradedami švęsti Kryžių kalno atlaidai ir Šiaulių katedros vyskupo vedamas piligrimų žygis į Kryžių kalną.
Daugiau informacijos - 16. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia
-
(Vilniaus g. 247B, Šiauliai)
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos jėzuitų bažnyčia – ne tik viena populiariausių Šiaulių katalikų bažnyčių, bet ir vieta, kurioje savo vizito metu lankėsi Šv. Jonas Paulius II.
1930 m. į Šiaulius atvykę vienuoliai jėzuitai inicijavo bažnyčios statybą. Sovietmečiu ji buvo uždaryta, naudota ne pagal paskirtį, o tikintiesiems grąžinta tik 1990 m.
Bažnyčios šventoriuje pastatytas 3 m aukščio paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Tikintiesiems popiežiaus apsilankymo neleidžia pamiršti nutikęs stebuklingas įvykis: popiežius, beklūpėdamas Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje, išsitepė savo baltą sutaną dažais, o prie bažnyčios vėliau pastatytoje skulptūroje pastebėta raudona dėmė – kaip tik toje vietoje, kur popiežius išsitepė.
Praktinė informacija: Šventovė atidaroma vieną valandą prieš pamaldas.
Dvasiniai patyrimai: Kiekvieną ketvirtadienį po vakaro šv. Mišių bažnyčioje organizuojama Švč. Sakramento adoracija.
Daugiau informacijos - 17. Kryžių kalnas
-
(Piliakalnio g. 7, Domantų k., Meškuičių sen., Šiaulių r.)
Piliakalnis su daugmaž 200 tūkst. kryžių – vienintelė tokia sakrali vieta visame pasaulyje, liudijanti unikalią pamaldumo tradiciją ir tikinčiųjų atsidavimą.
Ant Jurgaičių (dar vadinamu Domantų, Šventkalniu ar Pilies kalnu) piliakalnio XI-XIV a. stovėjo medinė pilis, o nuo XIX a. piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose jau vadinamas Kryžių kalnu – jame 1850 m. stovėjo 20 kryžių, po beveik šimtmečio – jau apie 400. Pasak vienų pasakojimų, ši tradicija gimė po stebuklingų išgijimų, palikus šioje vietoje kryžių ir žmonėms meldžiant Dievą sveikatos, pasak kitų, kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Tarpukariu Kryžių kalne pradėti švęsti atlaidai, o sovietinės okupacijos metu kalnas tapo išskirtine piligrimystės vieta. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kryžių kalną ypač išgarsino popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas. Šventojo Tėvo iniciatyva prie Kryžių kalno buvo pastatytas pranciškonų vienuolynas.
Praktinė informacija: Kryžių kalną galima aplankyti bet kuriuo paros ar metų laiku.
Dvasiniai patyrimai: Kryžių kalno atlaidai vyksta paskutinį liepos sekmadienį. Piligriminis žygis iš Šiaulių katedros į Kryžių kalną – paskutinį liepos sekmadienį. Piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą – rugsėjo pirmą savaitgalį. Piligriminės eiseinos dažniausiai pradedamos ir baigiamos ties Kryžių kalne stovinčiu paties Jono Pauliaus II atsiųstu krucifiksu.
Daugiau informacijos - 18. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
-
(Nepriklausomybės a. 1, Rokiškis)
Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – vienas gražiausių neogotikinės sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Ji pastatyta 1877 m. Jos fundatorius – Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas. Bažnyčia išsiskiria prabangia puošyba – didysis altorius pagamintas iš paauksuotos bronzos Paryžiuje (Prancūzija), ąžuolinė sakykla ir šoniniai altoriai – Liuvene (Belgija), langų vitražai – Vienoje (Austrija). Bažnyčios bokštą austrų architektas Georgas Verneris suprojektavo pagal Šv. Stepono katedros Vienoje pavyzdį.
Per Velykas bažnyčioje - įdomi būgno mušimo tradicija: Didžiojo Šeštadienio vakarą ir šv. Velykų rytą būgnas mušamas prieš šv. mišias.
Praktinė informacija: Bažnyčia atidaryta kasdien nuo 13 iki 17 val. ir šv. Mišių metu.
Dvasiniai patyrimai: Rokiškio bažnyčia išsiskiria pamaldumo Švč. Mergelei Marijai tradicija – kasmet rugpjūčio 15 d. čia iškilmingai švenčiami Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai.
Daugiau informacijos - 19. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika
-
(Bažnyčios g. 19, Krekenava, Panevėžio r.)
Tai - vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė. Joje kelis šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šventovėje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės - atlaidai.
Parapinė bažnyčia Krekenavoje buvo įsteigta XV a. II pusėje. 1901 m. baigta statyti dabartinė mūrinė šventovė. Joje saugomas stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas, datuojamas XVII a., tačiau ne kartą pertapytas. Atvaizdas ne iškilmių metu uždengiamas Romano Švoinickio pieštu paveikslu „Kristus tarp krekenaviečių“, kuriam pozavo ir vietiniai Krekenavos gyventojai. Nuo seno piligrimai, lankydami Krekenavos stebuklingosios Mergelės Marijos – Dievo Motinos paveikslą, esantį didžiajame altoriuje, apeina altorių keliais, kad jų maldos būtų išklausytos.
Šoniniame bazilikos altoriuje - malonėmis garsėjantis Šv. Antano Paduviečio paveikslas, taip pat šv. popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslas.
Praktinė informacija: Bazilika atvira kasdien nuo 8 iki 17 val. Pastaba: vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose.
Dvasiniai patyrimai: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė, Žolinės atlaidai – rugpjūčio 15 d.
Daugiau informacijos
Vaizdingos maršruto akimirkos
