Nors katalikybė į Lietuvą ir atėjo vėliausiai Europoje, šventų katalikiškų vietų galima rasti visoje šalyje. Nuo vienos pirmųjų Europoje Mergelės Marijos apsireiškimo vietos Šiluvoje, visame pasaulyje žinomo originalaus Dievo Gailestingumo paveikslo ir jo istorijos ištakų Vilniuje iki barokinių vienuolynų ir stebuklingų Švč. Mergelės Marijos paveikslų. Kelionė po sakralią Lietuvą stebins ne tik įspūdinga architektūra, bet ir supažindins su šalies istorija, leis patirti šimtmečius skaičiuojančią gyvos piligrimystės tradiciją ir atrasti dvasinę ramybę šiose ypatingą aurą turinčiose vietose, kurių dauguma yra įsikūrusios įstabiuose gamtos kampeliuose.
Dievo Gailestingumo istorija
Vilniuje piligrimai iš viso pasaulio atranda Dievo Gailestingumo istorijos ištakas. Būtent Lietuvos sostinėje pagal sesers Faustinos regėjimus buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, jo originalas gerbiamas Dievo Gailestingumo šventovėje, be to, yra išlikęs ir šv. Faustinos namelis.
Dievo Gailestingumo paveikslas
Originalų Dievo Gailestingumo paveikslą gali pamatyti visą parą atviroje Dievo Gailestingumo šventovėje, esančioje Vilniaus senamiestyje, Dominikonų gatvėje. Visame pasaulyje žinomame paveiksle vaizduojamas balta tunika vilkintis Jėzus, dešine ranka laimindamas žmones, o kaire liečiantis širdį, iš kurios sklinda spinduliai. Jie simbolizuoja malones, laukiančias tų, kurie melsis prie šio paveikslo ir pasitikės Dievo gailestingumu.
Dievo Gailestingumo žinia
Vilniuje gausu vietų, susijusių su šv. Faustina bei Mykolu Sopočka. Piligrimai kviečiami aplankyti svarbiausias iš jų, tapusias piligriminio maršruto – Gailestingumo kelias – dalimi. Piligrimus pritraukia ir kasmet vykstanti Dievo Gailestingumo savaitė – trunkanti nuo šv. Velykų iki Atvelykio sekmadienio – Dievo Gailestingumo šventės.
Gailestingumo žinią mieste mena ne tik Dievo Gailestingumo šventovė, bet ir Aušros Vartų koplyčioje esantis ir malonėmis garsėjantis Gailestingumo Motinos paveikslas. Aušros Vartų Marija, paveiksle vaizduojama be kūdikio, žvilgsniu palydi kiekvieną atvykusį, o lapkričio viduryje – piligrimai gausiai buriasi į Aušros Vartų atlaidus.
Faustinos namelis
Kiek toliau nuo sostinės senamiesčio piligrimai gali aplankyti iki šių dienų išlikusį Faustinos namelį. Per stebuklą išlikęs vienas iš vienuolyno pastatų mena jame gyvenusią šventąją.
Į Vilniaus Antakalnio rajone įsikūrusią Gailestingumo Motinos seserų vienuoliją iš Lenkijos sesuo Faustina atvyko 1933 m. Čia ji per kelerius praleistus metus patyrė keliasdešimt Jėzaus apsireiškimų, kuriuos papasakojo kunigui Mykolui Sopočkai. Būtent šiam kunigui padedant, sesers regėjimai nugulė į tuometinio Vilniaus dailininko Eugenijaus Kazimirovskio nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą.
Šiuo metu restauruotame mediniame namelyje atkurta sesers Faustinos celė, įrengtos patalpos maldininkams trumpai pailsėti.
2000-aisiais metais, skelbdamas seserį Faustiną pirmąją prasidėjusio trečiojo tūkstantmečio šventąja, popiežius Jonas Paulius II atkreipė dėmesį, jog gailestingumas yra svarbiausia žinia naujajam tūkstantmečiui. Kartu tai lėmė ir Dievo Gailestingumo pamaldumo stiprėjimą šių laikų šviesoje.
Daugiau informacijos – čia.
Kryžių kalnas
Daugybę metų griautas, bet nesugriautas, degintas, bet nesudegintas, Kryžių kalnas yra dar vienas mūsų laisvės, tikėjimo ir vilties simbolis, o pasaulio piligrimams – dar viena vieta, kurią būtina aplankyti. 1993 metais Kryžių kalne meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Vėliau jis daugybę kartų šią vietą prisiminė savo kalbose, o Lietuvai atsiuntė krucifiksą. Prie kryžiaus su juo pradedamos ir baigiamos piligrimų eisenos.
Kryžių kalne galima susipažinti su autentiškomis kryždirbystės tradicijomis. Ši tradicinė lietuvių liaudies meno šaka buvo pripažinta žmonijai reikšminga vertybe, o 2008 m. įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Netoli Šiaulių esančią kalvą, kurioje stovi tūkstančiai medinių kryžių, kelionių portalas „Condé Nast Traveler“ įtraukė į labiausiai bauginančių vietų pasaulyje TOP 20. Gal sąrašo sudarytojai ir nenorėtų ant Kryžių kalno praleisti nakties, bet mums tai – šviesos ir vilties vieta, atspindinti mūsų istorinę, kultūrinę tradiciją. Ypatinga tradicija yra ir kasmetiniai Kryžių Kalno atlaidai, vykstantys liepos mėnesio paskutinį sekmadienį ir sutraukiantys tūkstančius piligrimų.
Šiluva – Mergelės Marijos apsireiškimo vieta
Kiekvienas lietuvis, paklaustas, kas yra Šiluva, atsakytų, jog tai vienas svarbiausių Lietuvos dvasinių centrų. O ar žinojote, jog tai ir viena pirmųjų Mergelės Marijos apsireiškimo vietų Europoje?
Šiluva – vieta, kurioje kiekvienas atras dvasinę ramybę ir kurioje išgyvensite jau šimtmečius skaičiuojančią piligrimystės tradiciją bei pamatysite įspūdingą sakralinę architektūrą. Dabartinė raudono mūro Šiluvos bažnyčia, pastatyta XVIII a., veikiausiai yra paskutinis Lietuvoje toks vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, kuriame išsaugotas daugiau nei du šimtmečius beveik nepakeistas vidaus dekoras. Maldininkus traukia joje esantis ir stebuklais garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas bei Apsireiškimo koplyčia. Didingą 44 metrų aukščio pastatą suprojektavo architektas Antanas Vivulskis, sukūręs ir Trijų kryžių paminklą Vilniuje. Koplyčios centre esantis apeinamas altorius pastatytas ant akmens, ant kurio 1608 m. apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Ypatinga šventė Šiluvoje yra didžiausi Lietuvoje vykstantys Šilinių atlaidai, kuriuose galite sudalyvauti rugsėjo 7-15 dienomis.
Trakų Bazilika
Trakai – istorinė Lietuvos sostinė nuostabiame gamtos kampelyje bei tuometinė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo būstinė. Šią istoriją mena ne tik vienoje iš salų įsikūrusi Trakų pilis, bet ir XV a. įkurta gotikos ir baroko bruožus turinti Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika, kuri šį titulą gavo 2017 m. Ši šventovė per visus šimtmečius išliko Trakų miesto dvasiniu centru - ji niekuomet nebuvo uždaryta ir visada buvo naudota tik religiniams tikslams.
Trakų bazilika gali pasigirti stebuklingu šešis šimtmečius ten kabančiu Dievo Motinos paveikslu – jau dabar šalia paveikslo priskaičiuojama 400 votų – padėkų už stebuklingas malones, kurių sulaukė čia kelis šimtus metų besimeldžiantys žmonės! Prieš 300 metų šis paveikslas susilaukė ir tuometinio popiežiaus dovanotų karūnų – tai yra pirmasis oficialiai karūnuotas paveikslas Lietuvoje. Originalus paveikslas atkeliavo į Trakus kaip dovana nuo Bizantijos imperatoriaus tuometiniam Lietuvos valdovui – Vytautui Didžiajam – krikšto proga. Paveikslas bėgant laikui buvo pertapytas ir kito, tačiau visad buvo garbinamas visų Trakų ir apylinkių gyventojų - ne vien katalikų, bet ir Trakuose gyvenusių stačiatikių ir musulmonų religinių bendruomenių.
Ir šiais laikais baziliką lanko daugybė tikinčiųjų iš Lietuvos ir kitų šalių. Ypatinga proga visiems piligrimams yra kasmetiniai Trakinių atlaidai, vykstantys rugpjūčio 15 ir rugsėjo 8 dienomis, kurių metu vyksta 30 km maldininkų eisenos nuo Vilniaus Aušros Vartų iki Trakų bazilikos.
