L. Ciūnys

Tautinių mažumų virtuvė

V Diena - Tautinių mažumų meniu

Alchemijos lietuviškoje virtuvėje paslaptis – gastronominių tradicijų iš įvairių tautų palikimas. Karaimai, totoriai, žydai, graikai, prancūzai, italai, vokiečiai... Lietuva nuo seno garsėjo kaip svetinga multikultūrinė šalis, tad kunkuliuojantis tautų katilas praturtino ir nacionalinę virtuvę. Šiandien ji jau nebeįsivaizduojama be patiekalų, kurių istorinė kilmė siekia gerokai už Lietuvos ribų.

Ukrainietiški barščiai

Tradicinės lietuvių virtuvės meniu vyraujantys bulviniai patiekalai nepelnytai užgožia kitą populiarų ir, seniausiai – dar nuo akmens amžiaus – Lietuvos teritorijoje žinomą šakniavaisį burokėlį. Kulinarinį paveldą tyrinėjančių istorikų žiniomis, lietuviai iš pradžių sriubas virė iš burokų lapų. O ar įpjaustyti ir patį burokėlį juos išmokė būtent ukrainiečiai – nežinia. Tačiau kad pastarųjų itin mėgiama tiršta burokėlių sriuba su mėsa ir džiovintais baravykais yra iki šiol viena populiariausių ir Lietuvoje – faktas.

Ukrainietiškų barščių galite paragauti čia:

Vilniuje: BorschLelekoVarenyky

Palangoje: Žvaigždė

Kibinai

Viešnagė istorinėje Lietuvos sostinėje Trakuose netektų pusės žavesio be stotelės puodeliui sultinio su tradiciniu karaimu pyragėliu kibinu. Būtent Trakuose XIV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas įkurdino karaimų bendruomenę, kurie su vietiniais pasidalijo savo kultūrinėmis ir kulinarinėmis tradicijomis. Šiandien Trakuose veikia ne tik keli karaimų virtuvę pristatantys restoranai, bet ir organizuojamos kibinų gaminimo pamokos, degustacijos. Tradicinis pusmėnulio formos karaimiškų pyragėlių įdaras yra kapota aviena, tačiau galima paragauti ir kibinų su vištiena, jautiena, varške ir špinatais.

Kibinus skanaukite:

Geras KibinasKibi ČibiMarkizasKybynlarSenoji kibininėKiubetė

Beigeliai

Tokių Lietuvoje mėgiamų patiekalų kaip bulviniai blynai, blynų plokštainis ar silkė su razinom kilmės šaknys slypi litvakų (Lietuvos žydų) virtuvėje. O plikytos tešlos riestainius beigelius apskritai galima laikyti žydiško kulinarinio paveldo atgimimo simboliu. Sovietmečiu beveik išnykę riestainiai, sakoma, simbolizuojantys gyvenimo ratą ar amžinybę, šiuo metu tapo populiarios vėlyvų pusryčių kultūros dalimi, ypač kadaise Šiaurės Jeruzale vadintame Vilniuje. Beigelių čia galima paragauti atsivėrusiose žydų valgių kavinėse, užkandinėse.

Vilniuje: BeigelistaiBeigelių krautuvėlė

Ukmergėje: BigStone Hotel

Koldūnai

Kiek koldūnų turi tilpti į šaukštą? Geros šeimininkės juos sulipdo tokius miniatiūrinius, kad drąsiai sutelpa keli. Iš totorių virtuvės kildinami koldūnai, arba virtiniai, - vandenyje išvirti tešlos gaminiai su įdaru (varške, malta mėsa, grūstomis bulvėmis, grybais ar net žuvimi), gardinami padažu. XVII-XIX a. koldūnus patiekdavo ir dvaruose – jie buvo mėgiami Lietuvos didikų Radvilų, Tiškevičių.

Čagino restoranasSenoji viduklės koldūninėVan Dumpling

Šimtalapis

Burnoje tirpstančio pyrago, nuo kurio apsąla širdis, paslaptis – keli plonos kaip popierius tešlos sluoksniai, sutepti sviestu, maltų aguonų įdaras, razinos. Totorių kulinarinio paveldo pažiba, kurios receptui – jau daugiau nei 500 metų, tebėra išsaugojusi autentišką skonį ir gaminimo tradicijas. Su jomis galima susipažinti organizuojamų degustacijų bei gaminimo pamokų metu, o įsigyti šimtalapį siūloma tradicinėse miestų mugėse, kepyklėlėse.

Šimtalapių rasite:

Lapė kepė | Rimutės šimtalapiai

Krupnikas

Tiek pat stiprus kiek ir saldus alkoholinis gėrimas krupnikas laikomas nacionaliniu karaimų gėrimu, ypač tinkančiu prie kibinų. Tradiciškai jis gaminamas su prieskoniais, žolelėmis, medumi, o specialus receptas, sakoma, perduodamas šeimose iš kartos į kartą. Krupnikas dažniausiai geriamas pašildytas. Gurkšniu šio naminio medaus likerio vainikuojamos ir kibinų gaminimo pamokos bei degustacijos.