Užupio respublika
Užupis – vienas seniausių Vilniaus rajonų, kurį beprotiškai įsimylėję menininkai ir žmonės, trykštantys... laisve! Tai rajonas, kuris neretai lyginamas su Paryžiaus Monmartru, apsuptas dailininkų, muzikantų, žavių dirbtuvėlių, besididžiuojantis rūpestingai išgražintomis kavinėmis ir kruopščiai paruoštu maistu.
Šiandien šis rajonas – vienas prestižiškiausių Vilniuje, turintis ne tik savo nuosavą himną, konstituciją, bet net ir atskirą prezidentą. Užupio dvasią ir ramybę saugo dvi bažnyčios bei trimituojantis bronzinis angelas.
Gedimino pilies bokštas
Šis Vilniaus simbolis matyti iš daugelio Senamiesčio vietų ir yra vaizduojamas įvairiausiuose meno kūriniuose. Užlipus ant Gedimino kalno ar pakilus dar aukščiau, ant Gedimino bokšto apžvalgos aikštelės, atsiveria nuostabios Vilniaus panoramos ir auksiniai saulėlydžiai. Raudoni Vilniaus stogai, bažnyčių bokštai ir siauros gatvelės atrodo stulbinančiai. Gedimino bokšte galima pamatyti istorinę parodą, kurioje eksponuojami Vilniaus pilių rekonstrukcijos modeliai, ginkluotė ir senojo Vilniaus ikonografika.
Stiklo kvartalas
Stiklo kvartalas Vilniuje gimė tik 2018-ųjų spalį Stiklių, M. Antokolskio, Gaono ir Žydų gatvių teritorijoje. Čia šiuo metu veikia jaukios kavinės su įspūdingais interjerais, išskirtiniai dizainerių butikai, juvelyrikos parduotuvės. Be žavių apsipirkimo ir vakarienės ar poilsio vietų, kiekvienais metais skirtingu sezonu Stiklo kvartalas puošiasi: virš praeivių galvų kabinami skėčiai, žvaigždės, įvairių formų kalėdinės lemputės, spindintys moliūgai ar kitos dizainerių kurtos šviesų instaliacijos. Niekada negali žinoti, ką pamatysi ten atvykęs šiandien!
MO muziejus
MO muziejus – viena naujausių meno ir kultūros vietų Vilniuje, stebinanti įspūdinga architektūra, kuri jau yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Muziejuje besikeičiant ekspozicijoms galima pamatyti modernaus meno parodas, kalbančias skirtingomis temomis, problemoms ir pristatančias vis skirtingus menininkus. Čia atvykus taip pat galima žiūrėti filmus, dažnai vyksta koncertai, meno performansai, tad ruošiantis keliauti po Vilnių, būtinai pasidomėkite kokia ekspozicija MO muziejuje lankytojus stebina šiandien.
Okupacijų muziejus
Okupacijų ir laisvės kovų (KGB) muziejus – vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse. Jis įkurtas tame pačiame pastate, kuriame 1940–1991 m. dirbo sovietinės represinės institucijos (NKVD ir NKGB-MGB-KGB).
Pirmajame muziejaus aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, žemėlapius ir kitus daiktus, pasakojančius apie krašto sovietizaciją. Ekspozicija, skirta partizaniniam karui, supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. NKVD-NKGB kovą su ginkluotu pasipriešinimu atskleidžia ekspozicija „Nelygi kova“.
Antrajame muziejaus aukšte lankytojai gali apžiūrėti ekspozicijas, skirtas Lietuvos gyventojų kalinimui gulage, trėmimams ir KGB veiklai. Čia lankytojai gali akies krašteliu pažvelgti į atkurtą telefoninių pokalbių klausymosi kabinetą, kuriame eksponuojama išlikusi klausymosi įranga, baldai, atkurtos kai kurios interjero detalės.
Literatų gatvė
Literatų gatvė visada sulaukia didelio lietuvių ir užsienio turistų susidomėjimo – tai, be abejonės, viena iš lankomiausių Vilniaus senamiesčio vietų. Manoma, kad Literatų gatvė šį savo pavadinimą gavo tik XIX a. pirmojoje pusėje, šios gatvės pradžioje gyvenusio rašytojo Adomo Mickevičiaus garbei. Tai liudija ir trys lentos ant namo sienos su užrašais lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis.
2008 metais grupei menininkų kilo mintis atgaivinti šią gatvę ir papuošti ją meno kūriniais, susijusiais su literatais. Čia buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar nedidelės apimties kitokius objektus, kurie iki šių dienų puošia Literatų gatvę.
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir varpinė
Ši šventovė – Lietuvos krikšto simbolis. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius.
Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovaudavo žymiausi užsienio ir vietiniai architektai bei menininkai. Šiandieninis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos, renesanso ir baroko pėdsakai.
Prie Vilniaus katedros stovi 57 m aukščio varpinės bokštas – vienas iš pagrindinių miesto simbolių.
Lukiškių kalėjimas
Lukiškių kalėjimą 115 metų saugojo aukštos sienos ir spygliuota viela, tačiau dabar šis istorinis kalėjimas virto meno erdve „Lukiškių kalėjimas 2.0“, kurioje dirba net 250 kūrėjų ir menininkų. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, koncertai, spektakliai, ekskursijos, kurių metu plačiau sužinosite apie gyvenimą kalėjime ir tą menančias istorijas. Ši ypatinga vieta pritraukė ir pasaulinio masto filmų kūrėjų dėmesį. Lukiškių kalėjimą galima išvysti „Netflix“ serialo „Stranger Things“ 4-ajame sezone.
Valdovų rūmai
Istorinėje vietoje, dabartinėje Valdovų rūmų teritorijoje, buvo įsikūrusi gyvenvietė su mediniais statiniais, XIII a. antroje pusėje dalis gyvenvietės virto mūro pilimi. XIV a. pirmoje pusėje ji tapo svarbiausiu statiniu mūro siena juosiamoje didelėje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Nuo pirmųjų Gediminaičių dinastijos atstovų laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai.
Iš pradžių turėjusi gotikos bruožų,reprezentacinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija tapo ištaigingais renesansiniais rūmais. XVII a. vid. Maskvos kariuomenė rūmus nuniokojo, o vėliau ir visiškai sugriovė.
Lietuvos valdovų rezidencija buvo atkurta tik 2013 metais. Šiandien čia galima ne tik apžiūrėti keturias nuolatos veikiančias ekspozicijas, pristatančias šios istorinės rezidencijos funkcijas, bet ir dalyvauti dažnai vykstančiuose kultūros ir meno renginiuose.
Šv. Onos ir Bernardinų kompleksas
Taip, kaip Barselona turi savo pasididžiavimą – Sagrada Familia, taip Vilnius turi savąją – Šventos Onos bažnyčią, kartu grakščiai stovinčią su varpine. Per penkis šimtmečius beveik nepakitusi bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių bei simbolių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras, kurį gaubia daug mįslingų legendų. Žymiausia jų pasakoja, kad Napoleonas Bonapartas, pamatęs Šv. Onos bažnyčią, norėjo ją ant delno nusinešti į Paryžių.
