Daugiau nei keturis šimtus metų Vilniaus universitete mokosi studentai, daugiau nei keturis šimtus metų mokslo darbus jame rašo profesoriai, daugiau nei keturis šimtus metų iš čia žengiamas pirmasis žingsnis į žvaigždes – mokslo, kultūros, filologijos ir filosofijos. 1579 metais Vilniaus universitetą įsteigė jėzuitai, o palaimino Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras. Klestintis universitetas turėjo spaustuvę, jame paskaitas skaitė ir mokymo principus bei intensyvią studijų programą diegė profesoriai iš to meto Vakarų ir Vidurio Europos katalikiškųjų universitetų. Europoje garsėjo Vilniaus universiteto Teologijos fakultetas, kuriame sklandė itin modernios idėjos.
Šiandien Vilniaus universitetas skamba studentų balsais iš viso pasaulio, tarp sienų, kurias puošia meno ir architektūros šedevrai, gimsta pasaulį stebinantys mokslo pasiekimai.
Vilniaus senamiesčio širdyje išsidėsčiusiame universiteto architektūros ansamblyje įsikūrę Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetai. Skaičiuodamas universiteto kiemelius, gali perskaityti visą paskaitų ciklą apie architektūros ir jos puošybos raidą – pastatų meno formos atspindi Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo. Kiek yra tų kiemelių? Suskaičiuokim.
