Keliauk Lietuvoje

Virtualus maršrutas „Šventojo Jono Pauliaus II piligrimų kelias Lietuvoje“

1,2 mln. km. Skaičiuojama, kad tiek iš viso nukeliavo Jonas Paulius II, būdamas popiežiumi. Todėl jis dažnai vadinamas didžiuoju piligrimu ar didžiuoju keliauninku. Lietuva - viena iš 129 pontifiko aplankytų užsienio valstybių. Lietuvos žemę Jonas Paulius II pabučiavo 1993 m. rugsėjo 4 d. Tai buvo pirmas Šventojo Tėvo vizitas buvusios SSRS teritorijoje (iš Lietuvos Jonas Paulius II vyko į Latviją ir Estiją).
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ sukurtame virtualiame maršrute – ne tik Lietuvos šventovės, kurias aplankė Jonas Paulius II, ar kurios yra su juo susijusios, bet ir svarbiausi į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtraukti šalies objektai, garsėjantys pamaldumo tradicija ir sakraliomis patirtimis. Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio ilgis – 1050 km.
ŠV. JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO OBJEKTAI
  • Ankstesnis objektas
  • Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų, koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė (Švč. Trejybės bažnyčia) Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos) Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir buvęs kamaldulių vienuolyno ansamblis Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia Kryžių kalnas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika
  • Kitas objektas

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Katedros a. 2, Vilnius

Reikšmė:

Vilniaus arkikatedra bazilika yra svarbiausia visos šalies katalikų šventovė ir Lietuvos Krikšto simbolis.

Istorija:

Pirmąją katedrą šioje vietoje dar 1386 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Jogaila. Kaip ir visas miestas, katedra ne kartą degė ir būdavo nusiaubiama priešo kareivių, tad amžiams bėgant buvo perstatoma. Tokia katedra, kokią matome šiandien, rekonstruota XVIII a. pagal architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą. Šventovė yra klasicistinio stiliaus, tačiau jos mūruose slypi ir gotikos, renesanso, baroko elementai. Katedros varpinė yra įrengta kadaise miestą juosusios gynybinės sienos bokšte.

Svarbiausia piligrimams:

Katedroje galima apžiūrėti vieną vertingiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių Lietuvoje – Kazimiero koplyčią, kurioje saugomas karstas su Šv. Kazimiero, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnaus, Lietuvos globėjo, palaikais. Goštautų koplyčioje gerbiamas stebuklais nuo seno garsėjantis Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos paveikslas. Tai – pirmasis popiežiškomis karūnomis vainikuotas Marijos paveikslų Vilniuje (1750 m.).

Katedros požemiuose išliko viena iš dviejų seniausių freskų Lietuvoje, nutapyta XIV a. pab.–XV a. pr. Ji liudija apie Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijų susikirtimą ką tik krikštą priėmusioje valstybėje. Freskos viduryje matomas nukryžiuotas Kristus, po kryžiumi stovi jo motina Švč. Mergelė Marija ir mylimasis mokinys šv. Jonas evangelistas. Pats piešinys ir graikiškos raidės Kristaus nimbe atspindi bizantiškosios dailės įtaką, tačiau Jėzus prikaltas trimis vinimis, kaip įprasta katalikų tradicijoje. Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (1460–1506), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) ir Barbora Radvilaitė (apie 1522/23–1551), valdovo Vladislovo IV Vazos (1595–1648) širdis. Jų atradimas 1931 m. tapo tikra sensacija. Požemių lankytojai gali apžiūrėti ir mažąją kriptą, kuri valdovų palaikams buvo laikina poilsio vieta daugiau kaip tris šimtmečius. Valavičių (buv. Karališkoji) koplyčia žavi savo subtiliu grožiu. Prieš pastatant šv. Kazimiero koplyčią, jos kriptoje buvo palaidotas šv. karalaitis Kazimieras.

Šventasis Jonas Paulius II:

Būtent malda Vilniaus arkikatedroje 1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II pradėjo savo istorinę apaštalinę kelionę po Lietuvą. Šventovėje jis susitiko su visos Lietuvos kunigais, vienuoliais ir klierikais, meldėsi prie Šv. Kazimiero sarkofago. Šiam istoriniam vizitui atminti Vilniaus katedroje įtvirtinta marmurinė plokštė su memorialiniu įrašu.

Pamaldumo tradicijos:

Šv. Kazimiero atlaidai. Kasmet kovo 4 d. švenčiama Šv. Kazimiero diena, Vilniaus arkikatedroje aukojamas šv. Mišios, visame mieste šurmuliuoja tradicinė Kaziuko mugė, kurios simbolis – verba.

Mažieji šv. Kazimiero atlaidai. Kiekvieno mėnesio 4 d. 12.30 val. – arkikatedroje aukojamos šv. Mišios.

Informacija lankytojams:

Vilniaus arkikatedra bazilika atidaryta kasdien nuo 7.00 iki 19.00 val. Ekskursijos Katedroje gali lankytis tik tada, kai nevyksta pamaldos. Norintys aplankyti Katedros rūsius turi kreiptis į Bažnytinio paveldo muziejų (www.bpmuziejus.lt )

Plačiau čia.

Ką pamatyti Vilniuje čia.

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų, koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia

Aušros vartų g. 14, Vilnius

Reikšmė:

Aušros vartai – miesto simbolis. Aušros Vartų koplyčioje gerbiamas stebuklingas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas laikomas vienu žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis taip pat vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Aušros Vartų, Gailestingumo Motinos koplyčia, priklauso Europos Marijos šventovių tinklui, iš viso vienijančiam 20 šventovių.

Istorija:

XVI a. Vilniaus miestas buvo apjuostas gynybine siena su dešimčia vartų. Aušros Vartai, pirmąkart paminėti 1514 m., iš pradžių buvo vadinami Medininkų vartais. Švč. Mergelės Marijos atvaizdas buvo pakabintas nišoje vidinėje šių vartų pusėje. Į Vilnių XVII a. pradžioje atkeliavusių ir prie šių vartų įsikūrusių karmelitų rūpesčiu paveikslas buvo perneštas į medinę koplyčią, o šiai sudegus – į mūrinę. Dabartinę išvaizdą vėlyvojo klasicizmo stiliaus koplyčia įgavo po rekonstrukcijos XIX a. Koplyčios fasadas primena triumfo arką.

Kaimynystėje su Aušros Vartų koplyčia esančią Šv. Teresės Avilietės bažnyčią basieji karmelitai pastatė XVII a. viduryje. Bažnyčia jungiasi su vienuolynu. Bažnyčios sienas ir skliautus puošia freskos su šv. Teresės Avilietės gyvenimo scenomis, didįjį altorių – XVIII a. paveikslas „Šv. Teresės širdies pervėrimas“. Šv. Teresės bažnyčia yra vienas iš tobuliausių Vilniaus ankstyvojo baroko paminklų.

Svarbiausia piligrimams:

Koplyčioje altoriaus centre gerbiamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, manoma, buvo nutapytas XVII a. pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso kūrinį. Paveikslas padengtas auksuoto sidabro aptaisais. Apie patirtas malones, Gailestingumo Motinai užtariant, liudija koplyčioje palikti tikinčiųjų paaukoti padėkos ženklai – votai.

Šventasis Jonas Paulius II:

Vizito Lietuvoje metu popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 4 d. Aušros Vartuose kartu su maldininkais iš visos Lietuvos ir užsienio kalbėjo rožinį ir prieš maldą priminė, kad Vatikane yra Lietuvių koplyčia, kurią puošia Aušros Vartų Marijos paveikslo kopija.

Pamaldumo tradicijos:

Mažieji Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos atlaidai – kiekvieno mėnesio 16 d.

Bažnyčios globėjos Šv. Teresės Avilietės atlaidai švenčiami spalio 15 d.

Didieji Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą savaitę, į kurią patenka lapkričio 16 d.

Informacija lankytojams:

Aušros Vartų koplyčia atidaryta kasdien 7.00-19.00 val.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Vilniuje čia.

Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė

Dominikonų g. 12, Vilnius

Reikšmė:

Dievo Gailestingumo šventovė - vienas didžiausių Lietuvos sostinės tikinčiųjų bei viso pasaulio piligrimų traukos centrų. Čia gerbiamas originalus malonėmis garsėjantis Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, nutapytas Vilniuje pagal sesers Faustinos regėjimus.

Istorija:

Gotikinė Švč. Trejybės špitolės bažnyčia, įsikūrusi XV ar XVI a., XIX a. buvo paversta cerkve, katalikams vėl grąžinta 1920 m.1946-1947 m. bažnyčioje dirbo šventosios sesers Faustinos nuodėmklausys ir dvasinis vadovas kunigas Mykolas Sopočka. Išpažinčių ir susitikimų metu jam sesuo Faustina pasakodavo apie savo patiriamus Jėzaus apsireiškimus, pagal kuriuos vėliau buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas. 1947 m. sovietų valdžios sprendimu bažnyčia vėl buvo uždaryta. 2004 m. bažnyčia restauruota ir pašventinta, jai suteiktas Dievo Gailestingumo šventovės titulas.

Svarbiausia piligrimams:

Šventovės centre virš altoriaus yra originalus dailininko Eugenijaus Kazimirovskio tapytas stebuklingasis Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Jis nutapytas 1934 m. pagal šv. sesers Faustinos Kovalskos regėjimus. Paveiksle vaizduojamas balta tunika vilkintis Jėzus, dešine ranka laimindamas žmones, o kaire liečiantis širdį, iš kurios sklinda balzganas ir raudonas spinduliai. Balkšvas spindulys simbolizuoja krikšto ir išpažinties sakramentą, raudonasis – eucharistijos sakramentą. Spinduliai žymi bei malones, laukiančias tų, kurie melsis prie šio paveikslo ir pasitikės Dievo gailestingumu.

Kiek toliau nuo Vilniaus centro galima aplankyti ir Šv. Faustinos namelį, kuriame ji gyveno 1933-1936 m., patyrė regėjimus ir aprašė juos dienoraštyje. Ši vieta įtraukta į Vilniaus, tituluojamo Gailestingumo miestu, piligriminį maršrutą „Gailestingumo kelias“.

Šventasis Jonas Paulius II:

Rugsėjo 5 d., viešėdamas Vilniuje, Šventasis Tėvas meldėsi prie Gailestingojo Jėzaus atvaizdo (jis tuo metu buvo Šventosios Dvasios bažnyčioje). 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė seserį Faustiną šventąja bei įteisino Dievo Gailestingumo šventę pirmąjį sekmadienį po Velykų.

Pamaldumo tradicijos:

Kiekvieną dieną 15 val. čia kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis – vieno iš apsireiškimų metu seseriai Faustinai Jėzaus perduoda malda.

Dievo Gailestingumo savaitė švenčiama nuo antrosios Velykų dienos iki Dievo Gailestingumo sekmadienio iškilmės.

Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse vyksta Šviesos kelio procesija, prasidedanti nuo Aušros Vartų koplyčios bei einanti link Dievo Gailestingumo šventovės.

Dievo Gailestingumo šventė – pirmą sekmadienį po šv. Velykų.

Mažoji šventovės iškilmė - kiekvieną penktadienį.

Informacija lankytojams:

Šventovėje atvira visą parą.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Vilniuje čia.

Vilniaus Kryžiaus kelias

Vilniaus Kalvarijos

Reikšmė:

Įsteigti Kristaus kančios kelio stotis Vilniaus vyskupams priklausančiose Verkių valdose nusprendė vyskupas Jurgis Bialozoras. Bialozoras Kalvarijas sumanė kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš maskvėnų kariuomenę 1655–1661 m. Maskvos ir Lietuvos kare. XVII a. kaip padėkos ženklas (votas) įkurtos Vilniaus Kalvarijos nuo seno traukia gausius maldininkų būrius.

Istorija:

Įvairiuose Europos kraštuose jau XV-XVI a. buvo pradėtos kurti Kalvarijos. Kalvarijos yra Jėzaus Kristaus kančios kelio Jeruzalėje kartotė, paprastai įkuriama toje vietoje, kuri įmanomai primena Jeruzalės miesto topografiją ir reljefą. Kalvarijos imtos kurti tam, kad į Šventąją Žemę negalintys nuvykti piligrimai galėtų nueiti Jėzaus Kančios kelią, apmąstyti Išganytojo kančią. XVII a. vietos įkurti Kalvarijų Kryžiaus kelią imta ieškoti ir Vilniaus apylinkėse. Tam itin tiko miškingos Verkių apylinkės. Čia pastatyta ir pašventinta Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vienuolynas ir 20 mūrinių koplyčių, tačiau pastarosios sovietų valdžios nutarimu XX a. vid. buvo susprogdintos ir atkurtos tik 2002 m.

Svarbiausia piligrimams:

Šiandien Vilniaus Kalvarijų ansamblį sudaro barokinė Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia bei 35 Kančios kelio stotys. Jos išdėstytos tarp Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų vardais pervadintų kalvų bei Kedrono upelio. Kryžiaus kelias yra 7 km ilgio.

Vilniaus Kalvarijų bažnyčios Sopulingosios Dievo Motinos altoriuje saugoma Šv. Kryžiaus medžio relikvija.

Šventasis Jonas Paulius II:

Lankydamasis Kryžių kalne, popiežius Jonas Paulius II sakė, kad Kryžiaus Išaukštinimo slėpinys yra svarbiausias išganymo istorijos momentas, ir ragino kryžių atrasti kaip Lietuvai ir jos Bažnyčiai tekusią Dievo palaimos versmę bei žmonių susitaikymo ženklą.

Pamaldumo tradicijos:

Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias – Didįjį penktadienį; tris Sekminių iškilmės dienas ir kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį 8 val.

Šv. Kryžiaus relikvijos pagerbimas – kiekvieno mėnesio 14 d.

Informacija lankytojams:

Kryžiaus kelias Vilniaus Kalvarijose gali būti einamas ištisus metus. Pamaldos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyksta sekmadieniais 10.30, 12, 16 val., šeštadieniais 19 val., darbo dienomis 7 val. ir 19 val.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Vilniuje čia.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

Birutės g. 5, Trakai

Reikšmė:

Trakų pusiasalyje iškilusi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra viena iš aštuonių Lietuvos bazilikų. Ją garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos globojamą kraštą.

Istorija:

Manoma, kad gotikinę bažnyčią XV a. statė tie patys meistrai, kurie darbavosi prie Trakų pilies Galvės ežero saloje. Bažnyčios fundatorius – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (šventovėje iki šiol kabo jo portretas). Po rekonstrukcijų XVII-XVIII a. bažnyčia įgijo vėlyvojo baroko bruožų. Čia išlikę bizantinės sienų tapybos pavyzdžių. Stebuklingasis Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas gerbiamas didžiajame altoriuje.

Svarbiausia piligrimams:

Maldininkus į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią nuo seno labiausiai traukia Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas. Paveikslo nugarinėje pusėje užrašytas pasakojimas, kad paveikslą Bizantijos imperatorius padovanojo Vytautui Didžiajam krikšto proga. Istorikų manymu, šiuo užrašu paveikslas buvo „papildytas“ XVIII a. ruošiantis Marijos paveikslo karūnavimo iškilmėms. 1994 m. rentgenograma parodė, kad XVI a. tapytas Marijos atvaizdas buvo atnaujintas ir pertapytas XVII a. pagal rekomendacijas, kaip turi būti vaizduojami seniausi ir stebuklais garsėjantys atvaizdai. Tai – pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Vatikano kapitulos karūnomis karūnuotas Marijos paveikslas (1718). Keli šimtai votų aplink paveikslą liudija patirtas malones ir stebuklus. Trakų Dievo Motinos atvaizdą nuo XVIII a. dengia paauksuoti sidabro aptaisai.

Šventasis Jonas Paulius II:

2015 m. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje pašventintas paminklas Jonui Pauliui II.

Pamaldumo tradicijos:

Žolinės atlaidai, arba Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė - rugpjūčio 15 d.

Trakinių atlaidų aštuondienis, arba Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė - rugsėjo 1-8 d. Per Trakines rengiamas piligrimų žygis iš Vilniaus Aušros Vartų į Trakus (apie 30 km), taip pat maldininkų žygiai iš aplinkinių vietovių.

Informacija lankytojams:

Bazilika atidaryta kasdien nuo 9 iki 18.30 val.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Trakuose čia.

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Trakų g. 6, Pivašiūnai, Alytaus r.

Reikšmė:

Dėl stebuklingomis malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo ir iškilmingų atlaidų tradicijų Pivašiūnai laikomi vienu svarbiausių piligrimystės centrų Lietuvoje.

Istorija:

XVII a. viduryje Pivašiūnuose įsikūrė Trakų benediktinai, aptarnavę čia funduotą bažnyčią. Dabartinė medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia - medinės sakralinės klasicizmo architektūros paminklas – iškilo XIX a. pradžioje. Joje išliko stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, nuo to laiko labiausiai garsinantis bažnyčią. Jis saugomas didžiajame altoriuje.

Svarbiausia piligrimams:

Pivašiūnuose nuo seno garsėja nežinomo Lietuvos dailininko bene XVII a. viduryje nutapytas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Vainikuoti Marijos ir dieviškojo Kūdikio atvaizdai simbolizuoja Dangaus Karalienę su Pasaulio Išganytoju. Prie paveikslo meldžiantis iš Dievo gautas malones liudija daugybė padėkos ženklų (votų). Nuo XVIII a. atvaizdas yra papuoštas paauksuoto sidabro aptaisais.

Šventasis Jonas Paulius II:

Per 1988–ųjų metų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo malonėmis garsėjantį paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą, primenantį Marijos artumą ir globą sovietmečio persekiojimus išgyvenusiai ir naujus iššūkius sutinkančiai Lietuvos Bažnyčiai.

Pamaldumo tradicijos:

Kopdami į ant aukštos kalvos stovinčią Pivašiūnų bažnyčią kai kurie maldininkai sukalba džiaugsminguosius rožinio slėpinius. Mat kas dešimtą laiptelį stovi vieno džiaugsmingojo rožinio slėpinio koplytstulpis (autorius – liaudies meistras Algirdas Judickas). Vienas laiptelis skirtas vienai „Sveika, Marija“ sukalbėti.

Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos atlaidai - kiekvieno mėnesio 15 d.

Informacija lankytojams:

Bažnyčia atvira tik pamaldų metu.

Plačiau čia.

Kq pamatyti Alytuje: https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/?module=tourism&action=ajax_get_map_markers_list&type=1&mapc=53.9917;23.4457;54.7057;24.7448

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje

Bazilika - J. Bendoriaus g. 1, Marijampolė;
koplyčia - Šunskų seniūnija, Lūginės kaimas, Marijampolės sav.

Reikšmė:

Marijampolė yra vienintelis miestas Lietuvoje, įamžinęs vienuolijos, o per ją ir pačios Švč. Mergelės vardą. Į Šv. arkangelo Mykolo baziliką vietos bei kitų šalių piligrimai traukia pasimelsti prie joje palaidoto palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio relikvijų.

Istorija:

Dabartinė bazilika, pašventinta 1824 m., vienuolių Marijonų rūpesčiu iškilo vietoj XVIII a. viduryje pastatytos pirmosios medinės bažnyčios, kurią sunaikino gaisras. Bažnyčios architektūra eklektinė – klasicistinių ir neobarokinių formų.

1934 m. į bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies koplyčią iš Kauno arkikatedros kriptų perkelti arkivyskupo J. Matulaičio palaikai. Jis atnaujino marijonų vienuoliją ir įsteigė dvi moterų vienuolijas (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių kongregacijas), įsitraukė į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė Bažnyčios socialinį mokymą.

1918 m. gruodžio 1 d. J. Matulaitis įšventintas vyskupu ir paskirtas vadovauti Vilniaus vyskupijai, vėliau paskirtas Šventojo Sosto apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvoje. Savo žiniomis ir darbu daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių sutvarkymo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo (daugiau apie jo gyvenimą ir šventumo liudijimą galima sužinoti Palaimintojo Jurgio Matulaičio Marijampolės Marijonų vienuolyne). 1987 m. arkiv. Jurgį Matulaitį paskelbus palaimintuoju, koplyčia renovuota ir pavadinta Palaimintojo vardu. Mažosios bazilikos titulas bažnyčiai suteiktas 1992 m. 1991 m. Šunskų seniūnijos Lūginės kaime, pal. Jurgio Matulaičio tėviškės vietoje, pastatyta koplyčia (architektas Zigmas Brazauskas).

Svarbiausia piligrimams:

Piligrimai atvyksta pasimelsti prie palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų, prašyti jo užtarimo ir dėkoti Dievui už gautas malones.

Baziliką lankantys maldininkai taip pat gerbia ir Šv. Antano Paduviečio altoriuje esantį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu (Vaizbūniškės) paveikslą, išlikusį, kaip teigiama, dar iš pirmosios bažnyčios.

Ypač vasaros metu maldininkai lanko ir už 6 km nuo Marijampolės esančią palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčią jo gimtinėje, Lūginės kaime.

Šventasis Jonas Paulius II:

1987 m. birželio 28 d. Popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. Kasmet liepos mėnesį visą savaitę Marijampolės bazilikoje iškilmingai švenčiamos Palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos metinės.

Pamaldumo tradicijos:

Liturginis Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimas, atlaidai – sausio 27 d.

Pal. Jurgio Matulaičio minėjimas – kiekvieno mėnesio 12 d.

Šv. Antano Paduviečio atlaidai – sekmadienį, artimiausią birželio 13 d.

Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų aštuondienis (minint palaimintojo beatifikacijos dieną) – nuo sekmadienio prieš liepos 12 d. iki sekmadienio po jos.

Šv. arkangelo Mykolo, pagrindinio bažnyčios globėjo, atlaidai – sekmadienį, artimiausią rugsėjo 29 d.

Informacija lankytojams:

Bazilika atidaryta kasdien nuo 7 val. iki 19 val.

Koplyčia Lūginėje atidaryta Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų aštuondienio dienomis nuo 10 val. iki 17 val.; kitu metu – susitarus.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Marijampolėje čia.

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Vilnius g. 1, Kaunas

Reikšmė:

Kauno arkikatedra bazilika yra viena iš didžiausių ir seniausių Lietuvos šventovių. Kartu tai - didžiausias gotikos stiliaus sakralinis pastatas Lietuvoje. Jis garsėja Sopulingosios Dievo Motinos paveikslu.

Istorija:

Žinoma, kad Kauno Šv. Petro bažnyčią įsteigė Vytautas Didysis dar XV a. pradžioje, vėliau ji ne kartą buvo rekonstruota. Nuo 1864-1865 m. ši bažnyčia buvo Žemaičių vyskupijos centras, o nuo 1926 m. iki pat sovietmečio pabaigos – visos katalikų Bažnyčios Lietuvoje širdis. Dabartinė arkikatedra turi devynis altorius, iš kurių naujausias – Popiežiaus Jono Pauliaus II altorius su Šventojo Tėvo relikvija. Arkikatedros kriptoje ir šventoriuje palaidoti žymūs dvasininkai, vyskupai, Švč. Sakramento koplyčioje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Svarbiausia piligrimams:

Maldininkus į šventovę traukia malonėmis garsėjantis XVI a. Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas. Jame pavaizduota Švč. Mergelė Marija, laikanti nuo kryžiaus nuimtą savo Sūnų. Tai - seniausias paveikslas arkikatedroje. Apie jo malones liudija žmonių palikti votai.

Šventasis Jonas Paulius II:

Popiežius meldėsi šventovėje 1993 m. rugsėjo 6 d. savo kelionės po Lietuvą metu (šis įvykis įamžintas atminimo lentoje prie šoninio įėjimo į baziliką). Atnaujintame Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros šoniniame altoriuje nuo 2013 m. gerbiama šventojo Jono Pauliaus II relikvija.

Pamaldumo tradicijos:

Šv. apaštalo Petro Sosto atlaidai – vasario 22 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidai – penktadienį prieš Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai – birželio 29 d.

Laterano bazilikos pašventinimo atlaidai – lapkričio 9 d.

Informacija lankytojams:

Arkikatedra atidaryta kasdien nuo 7 val. iki 19 val.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Kaune čia.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

Žemaičių g. 31A, Kaunas

Reikšmė:

Kristaus Prisikėlimo bazilika – lietuvių tautos laisvės, kančios ir prisikėlimo simbolis. Tai - didžiausia bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse.

Istorija:

Kristaus Prisikėlimo baziliką buvo nutarta pastatyti dėkojant Dievui už atgautą Lietuvos nepriklausomybę. Iškilusi 1940 m., netrukus, po sovietų okupacijos, ji pradėta naudoti ne pagal paskirtį – bažnyčios patalpose įkurta radijo imtuvų gamykla. Tikintiesiems šventovė grąžinta tik 1990 m. Bažnyčios atnaujinimo bei atstatymo darbai truko dešimtmetį. 2015 m. popiežius Pranciškus Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą.

Svarbiausia piligrimams:

Ant bazilikos stogo įrengta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, kurios altoriuje saugoma šv. Antano relikvija.

Šventasis Jonas Paulius II:

Kristaus Prisikėlimo bazilika savo istorija atspindi lietuvių tautos XX a. nueitą kelią ir tartum žymi Jono Pauliaus II jai linkėtą dvasinį atgimimą.

Pamaldumo tradicijos:

Kristaus Prisikėlimo (Velykų) atlaidai -

Švč. Jėzaus Širdies atlaidai – keliama į trečią sekmadienį po Sekminių.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Informacija lankytojams:

Bazilikoje galima lankytis nuo 9 val. iki 18.30 val., taip pat pamaldų metu.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Kaune čia.

Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir buvęs kamaldulių vienuolyno ansamblis

T. Masiulio g. 31, Kaunas

Reikšmė:

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir buvęs kamaldulių vienuolynas yra vienas brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. Jis garsėja stebuklingu Švč. Mergelės Marijos, Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu, paveikslu, traukiančiu piligrimus.

Istorija:

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno statybas dabartinių Kauno marių pusiasalyje XVII a. II pusėje inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Jis į pagalbą pasitelkė italų menininkus - italų architektus Giovanni Battistos Frediani ir Pietro Puttini, tapytoją Michelangelo Palloni, skulptorių Giovanni Maria Merli. Itališko baroko stiliaus vienuolyne išlikę daugiau nei šimtas įvairių freskų. Šiandien vienuolyne šeimininkauja seserys kazimierietės.

Svarbiausia piligrimams:

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios didžiajame altoriuje galima išvysti malonėmis garsėjantį Gražiosios Meilės Motinos paveikslą. Jį popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui. Tai – nežinomo flamandų dailininko XVII a. darbas. Gausius piligrimų būrius sutraukia ir iškilmingi Žolinės atlaidai.

Šventasis Jonas Paulius II:

Pamaldumo tradicijos:

Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą atlaidai – gegužės 31 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai – rugpjūčio 15 d.

Informacija lankytojams:

Ansamblį aplankyti galima antradieniais-penktadieniais nuo 10 val. iki 17 val., šeštadieniais – nuo 10 val. iki 16 val. Kiekvieno mėnesio pirmasis šeštadienis skirtas piligrimams ir maldininkams - 12 val. bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Kaune čia.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia

Reikšmė:

Šiluva - tai vienas svarbiausių Lietuvos dvasinių centrų bei Mergelės Marijos apsireiškimo vieta, kartais vadinama Lietuvos Lurdu. Ypatingas piligrimų traukos objektas – ne tik Marijos apsireiškimo vieta, bet ir tradiciniai čia beveik 500 metų vykstantys Šilinių atlaidai.

Istorija:

Išlikęs užrašytas pasakojimas, kad po to, kai protestantai XVI a. uždarė bei nugriovė katalikų bažnyčią, piemenėliai, ganydami bandą, pamatė ant vieno didelio akmens verkiančią mergaitę su kūdikiu ant rankų. Paklausus, ko ji verkia, mergaitė atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Gyventojai atsiminė, kad anksčiau šioje vietoje išties stovėjo bažnyčia, ir surado skrynią su liturginiais reikmenimis bei dokumentais. Šių radinių dėka atgavus žemes, buvo pastatyta nauja medinė katalikų bažnyčia, atgaivinti Šilinių atlaidai, žinomi dar nuo XV a. Dabar jos vietoje stovinti mūrinė raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia iškilo XVIII a. II pusėje, ir jos vidaus dekoras išliko iki šiol nepakitęs. 1974 m. popiežius Paulius VI bažnyčiai suteikė bazilikos statusą. Bazilikoje yra ir popiežiaus karūnomis vainikuotas garsus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.

Artėjant Marijos apsireiškimo 300 metų jubiliejui, architektas Antanas Vivulskis suprojektavo Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. 44 m aukščio koplyčios viduryje – altorius, pastatytas ant akmens, ant kurio, kaip tikima, XVII a. pradžioje apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Ši mūrinė koplyčia - jau ketvirtoji, stovinti šioje vietoje, kuri laikoma autentiška Apsireiškimo vieta. Prieš tai buvusios koplyčios buvo medinės. Seniausia jų, aštuonkampė, stovėjo dar XVII a.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika kartu su Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esančia aikšte sudaro sakralią erdvę. Joje per atlaidus vyksta pagrindinės pamaldos.

Svarbiausia piligrimams:

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos didžiajame altoriuje saugomas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Jis nutapytas XVII a. pagal Marijos - Romos Globėjos (Salus Populi Romani) ikonos pavyzdį. Šios ikonos originalas yra Romoje, Marijos Didžiojoje bazilikoje. Paveikslo aptaisai nukalti iš žmonių paaukotų votų, atsidėkojant už patirtas malones. Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje maldininkai meldžiasi eidami keliais aplink altorių, pastatytą ant akmens, ant kurio apsireiškė Marija. Bėgant amžiams šioje vietoje patirta nepaprastai daug malonių ir išgydymo stebuklų, todėl Šiluvos Mergelė Marija gavo Ligonių Sveikatos titulą.

Ypatinga šventė Šiluvoje yra didžiausi Lietuvoje vykstantys Šilinių atlaidai.

Šventasis Jonas Paulius II:

1993 m. rugsėjo 7 d., Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II – jis meldėsi Apsireiškimo koplyčioje, bučiavo akmenį, ant kurio apsireiškusi Mergelė Marija. Minint 15-ąsias popiežiaus vizito metines, Šiluvos aikštėje tarp Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios 2008 m. buvo atidengtas paminklas Šventajam Tėvui.

Šiluvoje yra ir daugiau Jono Pauliaus II apsilankymo atminimo ženklų: Šiluvos muziejuje saugomas jo dovanotas auksinis rožinis; Šiluvos miestelio gatvė, einanti išilgai aikštės pro Baziliką ir Apsireiškimo koplyčią, Raseinių savivaldybės sprendimu pavadinta Jono Pauliaus II vardu; Šventąjį Tėvą primena ir Šiluvoje įsteigti Jono Pauliaus II piligrimų namai; jo nusileidimo sraigtasparniu aikštelėje pastatytas kryžius.

Pamaldumo tradicijos:

Šilinių, arba Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 7-15 d.

Marijos diena – kiekvieno mėnesio 13 d.

Ligonių diena – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Informacija lankytojams:

Gegužės-rugsėjo mėnesiais bazilika ir koplyčia atidarytos nuo 8 val. iki 20 val., lapkričio-balandžio mėnesiais nuo 8 val. iki 16 val.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Raseiniuose: https://atraskraseinius.lt/

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

Maironio g. 2A, Tytuvėnai, Kelmės r.

Reikšmė:

Vienas vertingiausių ir didžiausių XVII-XVIII a. sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje, kurį dėl malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo, Šventųjų Laiptų koplyčios bei atlaidų tradicijos jau spėjo atrasti pasaulio piligrimai.

Istorija:

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią ir bernardinų vienuolyną XVII a. pradžioje fundavo Lietuvos didikas Andriejus Valavičius. Jam mirus, statybomis rūpinosi fundatoriaus brolis, Žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. XVIII a. bažnyčios šventoriuje iškilo Šventųjų, laiptų koplyčia su Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus altoriumi bei Kryžiaus kelio stočių galerija. 39 stočių Kryžiaus kelias pagal stočių skaičių yra didžiausias Kryžiaus kelias Lietuvoje. Gotikos dvasia pradėtas vienuolyno ansamblis apipintas renesanso stiliaus detalėmis, tačiau didžiausia duoklė atiduota baroko architektūrai.

Svarbiausia piligrimams:

Pagrindiniame bažnyčios altoriuje nuo XVII a. gerbiamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. XVIII a. pastačius Kryžiaus kelio stotis ir Šventųjų laiptų koplyčią, maldininkai į Tytuvėnus keliaudavo ne tik prašyti Dievo Motinos užtarimo, bet ir apeiti Kryžiaus kelią su Šventaisiais laiptais. Egzistuoja tradicija laiptais kopti keliais ir bučiuoti ties kiekvienu laiptu įstiklintas šventas relikvijas. Kasmet paskutinį rugpjūčio sekmadienį piligrimai iš Tytuvėnų keliauja į Šiluvą. Tytuvėnuose nuo seno gyvos piligrimystės tradicijos. Kasmet paskutinį rugpjūčio sekmadienį, jau daugiau kaip du dešimtmečius, vyksta Vilties ir Padėkos Dievo Motinai už atgautą laisvę piligriminis žygis į Šiluvą. Nuo 2002 metų, prieš prasidedant Šilinėms, vyksta jau tradicija tapęs trijų dienų jaunimo žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą.

Šventasis Jonas Paulius II:

Nuo 2007 m. Tytuvėnus siekia Jono Pauliaus II piligrimų kelias, sujungiantis nuo amžių lietuviui šventas ir brangias vietas, pavadintas šio Didžiojo Popiežiaus vardu, dėkingumo ir pagarbumo ženklan. Nuo 2016 m. Tytuvėnų bažnyčios koplyčioje saugoma ir šventojo relikvija - šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kraujo lašas. Tai - dovana nuo Lenkijos miesto Miastko, sutvirtinanti bendrą tikėjimą, ir draugystę.

Pamaldumo tradicijos:

Šv. Antano atlaidai – birželio 13 d. (keliami į sekmadienį).

Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai – pirmąjį liepos sekmadienį.

Švč. M. Marijos Angelų Karalienės (Porciunkulės) atlaidai – pirmą rugpjūčio sekmadienį.

Piligrimų žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą su Fatimos Dievo Motinos statula - paskutinį rugpjūčio sekmadienį.

Informacija lankytojams:

Bažnyčia atrakinta pamaldų metu, o į vidinį kiemelį ir Kristaus kančios laiptų koplyčią galima patekti ne tik vykstant pamaldoms.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Kelmėje čia.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

Rumpiškės g. 6, Klaipėda

Reikšmė:

Tai – vienintelė katalikiška bažnyčia tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, pastatyta sovietmečiu.

Istorija:

1957 – 1960 m. statyta šventovė turėjo užpildyti katalikų maldos namų, beveik visų sunaikintų per Antrąjį pasaulinį karą, trūkumą uostamiestyje. Deja, pastatytos bažnyčios neleista atidaryti. Tikintieji bažnyčią atgavo tik 1988 m. Daugiau apie bažnyčios istoriją galima sužinoti iš archyvinių nuotraukų bažnyčios bokšte, lipant į beveik 47 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę.

Svarbiausia piligrimams:

Bažnyčios šventoriuje ilsisi vienas jos statytojų bei atstatytojų (1988 m. atgavus bažnyčią) kun. Bronislovas Burneikis bei kiti ilgą laiką čia tarnavę kunigai. Šventoriuje atstatytas Vilties Kryžius - nuo jo prasideda klaipėdiečių piligriminės kelionės.

Šventasis Jonas Paulius II:

Žinant Jono Pauliaus II svarų indėlį ir veiklą prieš komunizmą, svarbu tai, kad Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios - vienintelės katalikiškos bažnyčios tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, pastatytos sovietmečiu - statyba atspindi tikinčiųjų rezistenciją ir atkaklumą, skleidžiant katalikiškąją kultūrą sovietinėje santvarkoje.

Pamaldumo tradicijos:

Švč. Mergelės Marijos Karalienės atlaidai – rugpjūčio 22 d. (keliami į sekmadienį)

Šv. Jono Krikštytojo atlaidai – birželio 24 d.

Švč. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atlaidai – spalio 1 d. (keliami į sekmadienį)

Informacija lankytojams:

Tai - vienintelė Klaipėdos katalikų bažnyčia, lankytojams atvira ištisą dieną: nuo rytinių šv. Mišių 8 val. iki vakarinių šv. Mišių pabaigos 18.30 val. Į bokštą lankytojai lydimi, iš anksto susitarus telefonu +370 46 410120 arba +370 60164256. Ekskursija nemokama, bet galima prie bažnyčios puoselėjimo prisidėti laisva auka.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Klaipėdoje čia.

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios

Vienuolyno g. 1A, Žemaičių Kalvarija, Plungės r.

Reikšmė:

Tai – Vakarų Lietuvos piligriminis centras, garsėjantis stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, paveikslu, autentiškomis Kryžiaus kalno tradicijomis bei Didžiaisiais Kalvarijos atlaidais.

Istorija:

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto sprendimu nuo XV a. Gardų (dab. Žemaičių Kalvarija) žemė priklausė Žemaičių vyskupijos vyskupo dvaro valdoms. Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. čia pakvietė atvykti dominikonus. Jų iniciatyva 1639 m. pirmą kartą po atviru dangumi LDK teritorijoje įkurtas Kryžiaus kelias, pastatytos Kristaus Kančios kelio stočių koplyčios, nuo kurių vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas, pradėti švęsti atlaidai. Nuo XVI a. vidurio malonėmis ėmė garsėti Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas, atgabentas iš Romos. Gausėjant maldininkų skaičiui, 1824 m. pašventinta nauja mūrinė bažnyčia.

Svarbiausia piligrimams:

Apsilankymą Žemaičių Kalvarijoje pirmiausia siūloma pradėti nuo maldos prie Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje esančio stebuklais garsėjančio Dievo Motinos paveikslo. 2006 m. jis buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulas. Čia piligrimai tradiciškai pradeda ir baigia eiti Kryžiaus kelią. Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, besidriekiantį 4,5 kilometrus, sudaro 19 liaudiškos architektūros koplyčių su 20 stočių. Giedant visas giesmes ir trijose vietose sakant pamokslus, Kryžiaus kelio eisena trunka apie 3 valandas.

Bažnyčioje ir koplyčiose saugomos ir kitos tikintiesiems svarbios relikvijos - didžiausia Baltijos šalyse Šv. Kryžiaus relikvija, medžio gabalėlis iš Alyvų kalno Jeruzalėje, iš Romos parvežta Kristaus vinies kopija, akmenėlis nuo Golgotos kalno Jeruzalėje, Turino drobulės-Kristaus įkapių-fotokopija.

Šventasis Jonas Paulius II:

1988 m. Šventasis Tėvas Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą ir pradėjo stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą.

Pamaldumo tradicijos:

Didieji Žemaičių Kalvarijos, arba Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, atlaidai - liepos 2–12 d.

Mėnesiniai atlaidai - kiekvieno mėnesio 2 d.

Parapijos tituliniai atlaidai - gegužės 31 d.

Kryžiaus kelio kalnai bendruomeniškai einami Kasmėnesinių atlaidų metu, po 12 val. šv. Mišių, ir Didžiųjų atlaidų metu, po kiekvienų šv. Mišių (pagrindinė procesija po 12 val. šv. Mišių su Šv. Kryžiaus relikvija).

Informacija lankytojams:

Bazilika atidaryta vasarą nuo 9 val. iki 20 val., žiemą – vieną valandą prieš šv. Mišias, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9 val. iki 13 val.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Plungėje čia.

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra

Aušros takas 3, Šiauliai

Reikšmė:

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros paminklas Lietuvoje. Tai - piligrimystės į Kryžių kalną pradžios vieta.

Istorija:

Mūrinė bažnyčia Šiauliuose iškilo XVII a. I pusėje vietoj ten anksčiau stovėjusios medinės bažnyčios. Šventovę stipriai nuniokojo karai ir audros, per Antrojį pasaulinį karą sudegė stogas, vidaus įranga, įlūžo skliautai. XX a. 7 dešimtmetyje pastatyti nauji altoriai. Išskirtiniai renesansinės architektūros bažnyčios bruožai – 70 m aukščio bokštas, iškilęs virš miesto, saulės laikrodis ant pietinės sienos bei vieninteliai Lietuvoje šventoriaus vartai su gynybiniais bokšteliais ir šaudymo angomis.

Svarbiausia piligrimams:

12 km kelią pėsčiomis į Kryžių kalną piligrimai pradeda būtent nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedros. Gausius maldininkų būrius sutraukia kasmet liepos mėnesį čia pradedami švęsti Kryžių kalno atlaidai ir Šiaulių katedros vyskupo vedamas piligrimų žygis į Kryžių kalną. Tikintieji kryžius į Kryžių kalną nuo katedros neša ir kitu metu, dažniausiai nuo pavasario iki rudens vidurio.

Šiaulių katedroje ypač gerbiamas Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas.

Šventasis Jonas Paulius II:

1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu buvo įkurta Šiaulių vyskupija, o Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Gailestingumo koplyčioje saugomos Jono Pauliaus II relikvijos.

Pamaldumo tradicijos:

Šventosios Dvasios Atsiuntimo – Sekminių atlaidai – Sekminių šeštadienis ir sekmadienis.

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai – birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Informacija lankytojams. Katedra atvira kasdien nuo 7 val. iki 19 val.

Informacija lankytojams:

Plačiau čia.

Ką pamatyti Šiauliuose čia.

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

Vilniaus g. 247B, Šiauliai

Reikšmė:

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos jėzuitų bažnyčia – ne tik viena populiariausių Šiaulių katalikų bažnyčių, bet ir vieta, kurioje savo vizito metu lankėsi Šv. Jonas Paulius II.

Istorija:

1930 m. į Šiaulius atvykę vienuoliai jėzuitai inicijavo bažnyčios statybą. Sovietmečiu ji buvo uždaryta, naudota ne pagal paskirtį, o tikintiesiems grąžinta tik 1990 m.

Svarbiausia piligrimams:

Šventasis Jonas Paulius II:

Vizito Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 7 d. metu šv. Jonas Paulius II ilsėjosi Šiaulių jėzuitų namuose, o vėliau užsuko į Šv. Ignaco Lojolos bažnyčią pasimelsti.

Bažnyčios šventoriuje pastatytas 3 m aukščio paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Skulptoriaus Mindaugo Junčio kūrinį bažnyčiai padovanojo šiauliečių šeima. Tikintiesiems popiežiaus apsilankymo neleidžia pamiršti nutikęs stebuklingas įvykis: popiežius, beklūpėdamas Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje, išsitepė savo baltą sutaną dažais, o prie bažnyčios vėliau pastatytoje skulptūroje pastebėta raudona dėmė – kaip tik toje vietoje, kur popiežius išsitepė.

Pamaldumo tradicijos:

Kiekvieną ketvirtadienį po vakaro šv. Mišių bažnyčioje organizuojama Švč. Sakramento adoracija.

Informacija lankytojams:

Šventovė atidaroma vieną valandą prieš pamaldas.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Šiauliuose čia.

Kryžių kalnas

Piliakalnio g. 7, Domantų k., Meškuičių sen., Šiaulių r.

Reikšmė:

Piliakalnis su daugmaž 200 tūkst. kryžių – vienintelė tokia sakrali vieta visame pasaulyje, liudijanti unikalią pamaldumo tradiciją ir tikinčiųjų atsidavimą.

Istorija:

Ant Jurgaičių (dar vadinamu Domantų, Šventkalniu ar Pilies kalnu) piliakalnio XI-XIV a. stovėjo medinė pilis, o nuo XIX a. piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose jau vadinamas Kryžių kalnu – jame 1850 m. stovėjo 20 kryžių, po beveik šimtmečio – jau apie 400. Pasak vienų pasakojimų, ši tradicija gimė po stebuklingų išgijimų, palikus šioje vietoje kryžių ir žmonėms meldžiant Dievą sveikatos, pasak kitų, kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Tarpukariu Kryžių kalne pradėti švęsti atlaidai, o sovietinės okupacijos metu kalnas tapo išskirtine piligrimystės vieta. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kryžių kalnas tapo visuotinės piligrimystės vieta. Ją ypač išgarsino popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas.

Svarbiausia piligrimams:

1997 m. liepos 20 d. pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atgaivino Kryžių kalno atlaidus - jie švenčiami paskutinį liepos sekmadienį. Kasmet vyksta ir didesni bei mažesni piligriminiai žygiai iš Kryžių kalno ir į jį. Dėkojant ar ko nors prašant šioje šventoje vietoje tikintieji palieka kryžius, koplytėles, paveikslus, rožinius ir kt.

Šventasis Jonas Paulius II:

1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne meldėsi ir šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Jo iniciatyva prie Kryžių kalno pastatytas pranciškonų vienuolynas.

Piligriminės eiseinos dažniausiai pradedamos ir baigiamos ties Kryžių kalne stovinčiu paties Jono Pauliaus II atsiųstu krucifiksu.

Pamaldumo tradicijos:

Kryžių kalno atlaidai – paskutinį liepos sekmadienį.

Piligriminis žygis iš Šiaulių katedros į Kryžių kalną – paskutinį liepos sekmadienį.

Piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą – rugsėjo pirmą savaitgalį.

Informacija lankytojams:

Kryžių kalną galima aplankyti bet kuriuo paros ar metų laiku.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Šiauliuose čia.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Nepriklausomybės a. 1, Rokiškis

Reikšmė:

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – vienas gražiausių neogotikinės sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje.

Istorija:

Neogotikinė Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia pastatyta 1877 m. Jos fundatorius – Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas. Bažnyčia išsiskiria prabangia puošyba – didysis altorius pagamintas iš paauksuotos bronzos Paryžiuje (Prancūzija), ąžuolinė sakykla ir šoniniai altoriai – Liuvene (Belgija), langų vitražai – Vienoje (Austrija). Bažnyčios bokštą austrų architektas Georgas Verneris suprojektavo pagal Šv. Stepono katedros Vienoje pavyzdį.

Įdomu, kad Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje saugoma ir naudojama būgno, kurį LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas kaip trofėjų atsivežė iš 1673 m. laimėto Chotino mūšio ir padovanojo Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai Vilniuje, kopija. Šį žalvarinį 130 centimetrų skersmens oda aptrauktą būgną bažnyčiai padovanojo R. Tyzenhauzas.

Svarbiausia piligrimams:

Rokiškio bažnyčia išsiskiria pamaldumo Švč. Mergelei Marijai tradicija – kasmet rugpjūčio mėn. čia iškilmingai švenčiami Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai, bažnyčios šoniniame altoriuje pavaizduota Marija, Rožinio Karalienė, kairėje navoje yra Sopulingosios Dievo Motinos skulptūra, o grafų ložėje prie centrinio altoriaus yra mozaikinis Aušros Vartų Marijos paveikslas.

Per Velykas bažnyčioje - įdomi būgno mušimo tradicija: Didžiojo Šeštadienio vakarą ir šv. Velykų rytą būgnas mušamas prieš šv. mišias.

Šventasis Jonas Paulius II:

Nors popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje, nebuvo užsukęs į Rokiškio bažnyčią, ji buvo įtrauktą į Jono Pauliaus II piligrimų kelią norint parodyti ir atskleisti vienintelio ir unikalaus Lietuvoje neogotikinio ansamblio grožį bei reikšmę kultūrai.

Pamaldumo tradicijos:

Švč. Jėzaus Širdies atlaidai – trečią penktadienį po Sekminių.

Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai – rugpjūčio 15 d.

Šv. apašt. evang. Mato atlaidai – rugsėjo 21 d. (keliama į artimesnį sekmadienį).

Informacija lankytojams:

Bažnyčia atidaryta kasdien nuo 13 iki 17 val. ir šv. Mišių metu.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Rokiškyje čia.

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika

Bažnyčios g. 19, Krekenava, Panevėžio r.

Reikšmė:

Tai - vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė. Joje kelis šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šventovėje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės - atlaidai.

Istorija:

Parapinė bažnyčia Krekenavoje buvo įsteigta XV a. II pusėje. 1901 m. baigta statyti dabartinė mūrinė šventovė. Joje saugomas stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas, datuojamas XVII a., tačiau ne kartą pertapytas. Atvaizdas ne iškilmių metu uždengiamas Romano Švoinickio pieštu paveikslu „Kristus tarp krekenaviečių“, kuriam pozavo ir vietiniai Krekenavos gyventojai.

Svarbiausia piligrimams:

Nuo seno piligrimai, lankydami Krekenavos stebuklingosios Mergelės Marijos – Dievo Motinos paveikslą, esantį didžiajame altoriuje, apeina altorių keliais, kad jų maldos būtų išklausytos.

Be to, maldininkus į Krekenavą sutraukia ne tik Žolinės, bet ir Antano Paduviečio atlaidai. Šoniniame bazilikos altoriuje - malonėmis garsėjantis Šv. Antano Paduviečio paveikslas.

Šventasis Jonas Paulius II:

1999 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė visuotinius atlaidus maldininkams, aplankantiems Krekenavos šventovę per Žolinės aštuondienį, bet kurio mėnesio 15 d. ir per Šv. Antano Paduviečio atlaidus. Šoniniame bazilikos altoriuje galima apžiūrėti 2014 m. atidengtą dailininkės Aušros Ratkevičienės nutapytą šv. popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslą.

Pamaldumo tradicijos:

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė, Žolinės atlaidai – rugpjūčio 15 d.

Mėnesiniai atlaidai – kiekvieno mėnesio 15 d.

Šv. Antano Paduviečio atlaidai – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Švč. M. Marijos Snieginės atlaidai – rugpjūčio 5 d.

Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 8 d.

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai – gruodžio 8 d.

Informacija lankytojams:

Bazilika atvira kasdien nuo 8 iki 17 val. Pastaba: vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose.

Plačiau čia.

Ką pamatyti Panevėžio rajone čia.

  • Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

    Reikšmė:

    Vilniaus arkikatedra bazilika yra svarbiausia visos šalies katalikų šventovė ir Lietuvos Krikšto simbolis.

    Istorija:

    Pirmąją katedrą šioje vietoje dar 1386 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Jogaila. Kaip ir visas miestas, katedra ne kartą degė ir būdavo nusiaubiama priešo kareivių, tad amžiams bėgant buvo perstatoma. Tokia katedra, kokią matome šiandien, rekonstruota XVIII a. pagal architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą. Šventovė yra klasicistinio stiliaus, tačiau jos mūruose slypi ir gotikos, renesanso, baroko elementai. Katedros varpinė yra įrengta kadaise miestą juosusios gynybinės sienos bokšte.

    Svarbiausia piligrimams:

    Katedroje galima apžiūrėti vieną vertingiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių Lietuvoje – Kazimiero koplyčią, kurioje saugomas karstas su Šv. Kazimiero, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnaus, Lietuvos globėjo, palaikais. Goštautų koplyčioje gerbiamas stebuklais nuo seno garsėjantis Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos paveikslas. Tai – pirmasis popiežiškomis karūnomis vainikuotas Marijos paveikslų Vilniuje (1750 m.).

    Katedros požemiuose išliko viena iš dviejų seniausių freskų Lietuvoje, nutapyta XIV a. pab.–XV a. pr. Ji liudija apie Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijų susikirtimą ką tik krikštą priėmusioje valstybėje. Freskos viduryje matomas nukryžiuotas Kristus, po kryžiumi stovi jo motina Švč. Mergelė Marija ir mylimasis mokinys šv. Jonas evangelistas. Pats piešinys ir graikiškos raidės Kristaus nimbe atspindi bizantiškosios dailės įtaką, tačiau Jėzus prikaltas trimis vinimis, kaip įprasta katalikų tradicijoje. Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (1460–1506), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) ir Barbora Radvilaitė (apie 1522/23–1551), valdovo Vladislovo IV Vazos (1595–1648) širdis. Jų atradimas 1931 m. tapo tikra sensacija. Požemių lankytojai gali apžiūrėti ir mažąją kriptą, kuri valdovų palaikams buvo laikina poilsio vieta daugiau kaip tris šimtmečius. Valavičių (buv. Karališkoji) koplyčia žavi savo subtiliu grožiu. Prieš pastatant šv. Kazimiero koplyčią, jos kriptoje buvo palaidotas šv. karalaitis Kazimieras.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Būtent malda Vilniaus arkikatedroje 1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II pradėjo savo istorinę apaštalinę kelionę po Lietuvą. Šventovėje jis susitiko su visos Lietuvos kunigais, vienuoliais ir klierikais, meldėsi prie Šv. Kazimiero sarkofago. Šiam istoriniam vizitui atminti Vilniaus katedroje įtvirtinta marmurinė plokštė su memorialiniu įrašu.

    Pamaldumo tradicijos:

    Šv. Kazimiero atlaidai. Kasmet kovo 4 d. švenčiama Šv. Kazimiero diena, Vilniaus arkikatedroje aukojamas šv. Mišios, visame mieste šurmuliuoja tradicinė Kaziuko mugė, kurios simbolis – verba.

    Mažieji šv. Kazimiero atlaidai. Kiekvieno mėnesio 4 d. 12.30 val. – arkikatedroje aukojamos šv. Mišios.

    Informacija lankytojams:

    Vilniaus arkikatedra bazilika atidaryta kasdien nuo 7.00 iki 19.00 val. Ekskursijos Katedroje gali lankytis tik tada, kai nevyksta pamaldos. Norintys aplankyti Katedros rūsius turi kreiptis į Bažnytinio paveldo muziejų (www.bpmuziejus.lt )

  • Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų, koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia

    Reikšmė:

    Aušros vartai – miesto simbolis. Aušros Vartų koplyčioje gerbiamas stebuklingas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas laikomas vienu žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis taip pat vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Aušros Vartų, Gailestingumo Motinos koplyčia, priklauso Europos Marijos šventovių tinklui, iš viso vienijančiam 20 šventovių.

    Istorija:

    XVI a. Vilniaus miestas buvo apjuostas gynybine siena su dešimčia vartų. Aušros Vartai, pirmąkart paminėti 1514 m., iš pradžių buvo vadinami Medininkų vartais. Švč. Mergelės Marijos atvaizdas buvo pakabintas nišoje vidinėje šių vartų pusėje. Į Vilnių XVII a. pradžioje atkeliavusių ir prie šių vartų įsikūrusių karmelitų rūpesčiu paveikslas buvo perneštas į medinę koplyčią, o šiai sudegus – į mūrinę. Dabartinę išvaizdą vėlyvojo klasicizmo stiliaus koplyčia įgavo po rekonstrukcijos XIX a. Koplyčios fasadas primena triumfo arką.

    Kaimynystėje su Aušros Vartų koplyčia esančią Šv. Teresės Avilietės bažnyčią basieji karmelitai pastatė XVII a. viduryje. Bažnyčia jungiasi su vienuolynu. Bažnyčios sienas ir skliautus puošia freskos su šv. Teresės Avilietės gyvenimo scenomis, didįjį altorių – XVIII a. paveikslas „Šv. Teresės širdies pervėrimas“. Šv. Teresės bažnyčia yra vienas iš tobuliausių Vilniaus ankstyvojo baroko paminklų.

    Svarbiausia piligrimams:

    Koplyčioje altoriaus centre gerbiamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, manoma, buvo nutapytas XVII a. pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso kūrinį. Paveikslas padengtas auksuoto sidabro aptaisais. Apie patirtas malones, Gailestingumo Motinai užtariant, liudija koplyčioje palikti tikinčiųjų paaukoti padėkos ženklai – votai.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Vizito Lietuvoje metu popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 4 d. Aušros Vartuose kartu su maldininkais iš visos Lietuvos ir užsienio kalbėjo rožinį ir prieš maldą priminė, kad Vatikane yra Lietuvių koplyčia, kurią puošia Aušros Vartų Marijos paveikslo kopija.

    Pamaldumo tradicijos:

    Mažieji Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos atlaidai – kiekvieno mėnesio 16 d.

    Bažnyčios globėjos Šv. Teresės Avilietės atlaidai švenčiami spalio 15 d.

    Didieji Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą savaitę, į kurią patenka lapkričio 16 d.

    Informacija lankytojams:

    Aušros Vartų koplyčia atidaryta kasdien 7.00-19.00 val.

    Plačiau čia.

  • Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė

    Reikšmė:

    Dievo Gailestingumo šventovė - vienas didžiausių Lietuvos sostinės tikinčiųjų bei viso pasaulio piligrimų traukos centrų. Čia gerbiamas originalus malonėmis garsėjantis Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, nutapytas Vilniuje pagal sesers Faustinos regėjimus.

    Istorija:

    Gotikinė Švč. Trejybės špitolės bažnyčia, įsikūrusi XV ar XVI a., XIX a. buvo paversta cerkve, katalikams vėl grąžinta 1920 m.1946-1947 m. bažnyčioje dirbo šventosios sesers Faustinos nuodėmklausys ir dvasinis vadovas kunigas Mykolas Sopočka. Išpažinčių ir susitikimų metu jam sesuo Faustina pasakodavo apie savo patiriamus Jėzaus apsireiškimus, pagal kuriuos vėliau buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas. 1947 m. sovietų valdžios sprendimu bažnyčia vėl buvo uždaryta. 2004 m. bažnyčia restauruota ir pašventinta, jai suteiktas Dievo Gailestingumo šventovės titulas.

    Svarbiausia piligrimams:

    Šventovės centre virš altoriaus yra originalus dailininko Eugenijaus Kazimirovskio tapytas stebuklingasis Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Jis nutapytas 1934 m. pagal šv. sesers Faustinos Kovalskos regėjimus. Paveiksle vaizduojamas balta tunika vilkintis Jėzus, dešine ranka laimindamas žmones, o kaire liečiantis širdį, iš kurios sklinda balzganas ir raudonas spinduliai. Balkšvas spindulys simbolizuoja krikšto ir išpažinties sakramentą, raudonasis – eucharistijos sakramentą. Spinduliai žymi bei malones, laukiančias tų, kurie melsis prie šio paveikslo ir pasitikės Dievo gailestingumu.

    Kiek toliau nuo Vilniaus centro galima aplankyti ir Šv. Faustinos namelį, kuriame ji gyveno 1933-1936 m., patyrė regėjimus ir aprašė juos dienoraštyje. Ši vieta įtraukta į Vilniaus, tituluojamo Gailestingumo miestu, piligriminį maršrutą „Gailestingumo kelias“.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Rugsėjo 5 d., viešėdamas Vilniuje, Šventasis Tėvas meldėsi prie Gailestingojo Jėzaus atvaizdo (jis tuo metu buvo Šventosios Dvasios bažnyčioje). 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė seserį Faustiną šventąja bei įteisino Dievo Gailestingumo šventę pirmąjį sekmadienį po Velykų.

    Pamaldumo tradicijos:

    Kiekvieną dieną 15 val. čia kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis – vieno iš apsireiškimų metu seseriai Faustinai Jėzaus perduoda malda.

    Dievo Gailestingumo savaitė švenčiama nuo antrosios Velykų dienos iki Dievo Gailestingumo sekmadienio iškilmės.

    Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse vyksta Šviesos kelio procesija, prasidedanti nuo Aušros Vartų koplyčios bei einanti link Dievo Gailestingumo šventovės.

    Dievo Gailestingumo šventė – pirmą sekmadienį po šv. Velykų .

    Mažoji šventovės iškilmė - kiekvieną penktadienį.

    Informacija lankytojams:

    Šventovėje atvira visą parą. Plačiau čia.

  • Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos)

    Reikšmė:

    Įsteigti Kristaus kančios kelio stotis Vilniaus vyskupams priklausančiose Verkių valdose nusprendė vyskupas Jurgis Bialozoras. Bialozoras Kalvarijas sumanė kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš maskvėnų kariuomenę 1655–1661 m. Maskvos ir Lietuvos kare. XVII a. kaip padėkos ženklas (votas) įkurtos Vilniaus Kalvarijos nuo seno traukia gausius maldininkų būrius.

    Istorija:

    Įvairiuose Europos kraštuose jau XV-XVI a. buvo pradėtos kurti Kalvarijos. Kalvarijos yra Jėzaus Kristaus kančios kelio Jeruzalėje kartotė, paprastai įkuriama toje vietoje, kuri įmanomai primena Jeruzalės miesto topografiją ir reljefą. Kalvarijos imtos kurti tam, kad į Šventąją Žemę negalintys nuvykti piligrimai galėtų nueiti Jėzaus Kančios kelią, apmąstyti Išganytojo kančią. XVII a. vietos įkurti Kalvarijų Kryžiaus kelią imta ieškoti ir Vilniaus apylinkėse. Tam itin tiko miškingos Verkių apylinkės. Čia pastatyta ir pašventinta Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vienuolynas ir 20 mūrinių koplyčių, tačiau pastarosios sovietų valdžios nutarimu XX a. vid. buvo susprogdintos ir atkurtos tik 2002 m.

    Svarbiausia piligrimams:

    Šiandien Vilniaus Kalvarijų ansamblį sudaro barokinė Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia bei 35 Kančios kelio stotys. Jos išdėstytos tarp Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų vardais pervadintų kalvų bei Kedrono upelio. Kryžiaus kelias yra 7 km ilgio.

    Vilniaus Kalvarijų bažnyčios Sopulingosios Dievo Motinos altoriuje saugoma Šv. Kryžiaus medžio relikvija.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Lankydamasis Kryžių kalne, popiežius Jonas Paulius II sakė, kad Kryžiaus Išaukštinimo slėpinys yra svarbiausias išganymo istorijos momentas, ir ragino kryžių atrasti kaip Lietuvai ir jos Bažnyčiai tekusią Dievo palaimos versmę bei žmonių susitaikymo ženklą.

    Pamaldumo tradicijos:

    Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias – Didįjį penktadienį; tris Sekminių iškilmės dienas ir kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį 8 val.

    Šv. Kryžiaus relikvijos pagerbimas – kiekvieno mėnesio 14 d.

    Informacija lankytojams:

    Kryžiaus kelias Vilniaus Kalvarijose gali būti einamas ištisus metus. Pamaldos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyksta sekmadieniais 10.30, 12, 16 val., šeštadieniais 19 val., darbo dienomis 7 val. ir 19 val.

  • Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

    Reikšmė:

    Trakų pusiasalyje iškilusi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra viena iš aštuonių Lietuvos bazilikų. Ją garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos globojamą kraštą.

    Istorija:

    Manoma, kad gotikinę bažnyčią XV a. statė tie patys meistrai, kurie darbavosi prie Trakų pilies Galvės ežero saloje. Bažnyčios fundatorius – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (šventovėje iki šiol kabo jo portretas). Po rekonstrukcijų XVII-XVIII a. bažnyčia įgijo vėlyvojo baroko bruožų. Čia išlikę bizantinės sienų tapybos pavyzdžių. Stebuklingasis Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas gerbiamas didžiajame altoriuje.

    Svarbiausia piligrimams:

    Maldininkus į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią nuo seno labiausiai traukia Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas. Paveikslo nugarinėje pusėje užrašytas pasakojimas, kad paveikslą Bizantijos imperatorius padovanojo Vytautui Didžiajam krikšto proga. Istorikų manymu, šiuo užrašu paveikslas buvo „papildytas“ XVIII a. ruošiantis Marijos paveikslo karūnavimo iškilmėms. 1994 m. rentgenograma parodė, kad XVI a. tapytas Marijos atvaizdas buvo atnaujintas ir pertapytas XVII a. pagal rekomendacijas, kaip turi būti vaizduojami seniausi ir stebuklais garsėjantys atvaizdai. Tai – pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Vatikano kapitulos karūnomis karūnuotas Marijos paveikslas (1718). Keli šimtai votų aplink paveikslą liudija patirtas malones ir stebuklus. Trakų Dievo Motinos atvaizdą nuo XVIII a. dengia paauksuoti sidabro aptaisai.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    2015 m. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje pašventintas paminklas Jonui Pauliui II.

    Pamaldumo tradicijos:

    Žolinės atlaidai, arba Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė - rugpjūčio 15 d.

    Trakinių atlaidų aštuondienis, arba Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė - rugsėjo 1-8 d. Per Trakines rengiamas piligrimų žygis iš Vilniaus Aušros Vartų į Trakus (apie 30 km), taip pat maldininkų žygiai iš aplinkinių vietovių.

    Informacija lankytojams:

    Bazilika atidaryta kasdien nuo 9 iki 18.30 val.

    Ką pamatyti Trakuose: https://www.trakai-visit.lt/category/lankytinos-vietos/

  • Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

    Reikšmė:

    Dėl stebuklingomis malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo ir iškilmingų atlaidų tradicijų Pivašiūnai laikomi vienu svarbiausių piligrimystės centrų Lietuvoje.

    Istorija:

    XVII a. viduryje Pivašiūnuose įsikūrė Trakų benediktinai, aptarnavę čia funduotą bažnyčią. Dabartinė medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia - medinės sakralinės klasicizmo architektūros paminklas – iškilo XIX a. pradžioje. Joje išliko stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, nuo to laiko labiausiai garsinantis bažnyčią. Jis saugomas didžiajame altoriuje.

    Svarbiausia piligrimams:

    Pivašiūnuose nuo seno garsėja nežinomo Lietuvos dailininko bene XVII a. viduryje nutapytas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Vainikuoti Marijos ir dieviškojo Kūdikio atvaizdai simbolizuoja Dangaus Karalienę su Pasaulio Išganytoju. Prie paveikslo meldžiantis iš Dievo gautas malones liudija daugybė padėkos ženklų (votų). Nuo XVIII a. atvaizdas yra papuoštas paauksuoto sidabro aptaisais.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Per 1988–ųjų metų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo malonėmis garsėjantį paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą, primenantį Marijos artumą ir globą sovietmečio persekiojimus išgyvenusiai ir naujus iššūkius sutinkančiai Lietuvos Bažnyčiai.

    Pamaldumo tradicijos:

    Kopdami į ant aukštos kalvos stovinčią Pivašiūnų bažnyčią kai kurie maldininkai sukalba džiaugsminguosius rožinio slėpinius. Mat kas dešimtą laiptelį stovi vieno džiaugsmingojo rožinio slėpinio koplytstulpis (autorius – liaudies meistras Algirdas Judickas). Vienas laiptelis skirtas vienai „Sveika, Marija“ sukalbėti.

    Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos atlaidai - kiekvieno mėnesio 15 d.

    Informacija lankytojams:

    Bažnyčia atvira tik pamaldų metu.

    Kq pamatyti Alytuje: https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/?module=tourism&action=ajax_get_map_markers_list&type=1&mapc=53.9917;23.4457;54.7057;24.7448

  • Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje

    Reikšmė:

    Marijampolė yra vienintelis miestas Lietuvoje, įamžinęs vienuolijos, o per ją ir pačios Švč. Mergelės vardą. Į Šv. arkangelo Mykolo baziliką vietos bei kitų šalių piligrimai traukia pasimelsti prie joje palaidoto palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio relikvijų.

    Istorija:

    Dabartinė bazilika, pašventinta 1824 m., vienuolių Marijonų rūpesčiu iškilo vietoj XVIII a. viduryje pastatytos pirmosios medinės bažnyčios, kurią sunaikino gaisras. Bažnyčios architektūra eklektinė – klasicistinių ir neobarokinių formų.

    1934 m. į bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies koplyčią iš Kauno arkikatedros kriptų perkelti arkivyskupo J. Matulaičio palaikai. Jis atnaujino marijonų vienuoliją ir įsteigė dvi moterų vienuolijas (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių kongregacijas), įsitraukė į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė Bažnyčios socialinį mokymą.

    1918 m. gruodžio 1 d. J. Matulaitis įšventintas vyskupu ir paskirtas vadovauti Vilniaus vyskupijai, vėliau paskirtas Šventojo Sosto apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvoje. Savo žiniomis ir darbu daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių sutvarkymo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo (daugiau apie jo gyvenimą ir šventumo liudijimą galima sužinoti Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje Marijampolės Marijonų vienuolyne). 1987 m. arkiv. Jurgį Matulaitį paskelbus palaimintuoju, koplyčia renovuota ir pavadinta Palaimintojo vardu. Mažosios bazilikos titulas bažnyčiai suteiktas 1992 m. 1991 m. Šunskų seniūnijos Lūginės kaime, pal. Jurgio Matulaičio tėviškės vietoje, pastatyta koplyčia (architektas Zigmas Brazauskas).

    Svarbiausia piligrimams:

    Piligrimai atvyksta pasimelsti prie palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų, prašyti jo užtarimo ir dėkoti Dievui už gautas malones.

    Baziliką lankantys maldininkai taip pat gerbia ir Šv. Antano Paduviečio altoriuje esantį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu (Vaizbūniškės) paveikslą, išlikusį, kaip teigiama, dar iš pirmosios bažnyčios.

    Ypač vasaros metu maldininkai lanko ir už 6 km nuo Marijampolės esančią palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčią jo gimtinėje, Lūginės kaime.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    1987 m. birželio 28 d. Popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. Kasmet liepos mėnesį visą savaitę Marijampolės bazilikoje iškilmingai švenčiamos Palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos metinės.

    Pamaldumo tradicijos:

    Liturginis Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimas, atlaidai – sausio 27 d.

    Pal. Jurgio Matulaičio minėjimas – kiekvieno mėnesio 12 d.

    Šv. Antano Paduviečio atlaidai – sekmadienį, artimiausią birželio 13 d.

    Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų aštuondienis (minint palaimintojo beatifikacijos dieną) – nuo sekmadienio prieš liepos 12 d. iki sekmadienio po jos.

    Šv. arkangelo Mykolo, pagrindinio bažnyčios globėjo, atlaidai – sekmadienį, artimiausią rugsėjo 29 d.

    Informacija lankytojams:

    Bazilika atidaryta kasdien nuo 7 val. iki 19 val.

    Koplyčia Lūginėje atidaryta Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų aštuondienio dienomis nuo 10 val. iki 17 val.; kitu metu – susitarus.

    Ką pamatyti Marijampolėje čia.

  • Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

    Reikšmė:

    Kauno arkikatedra bazilika yra viena iš didžiausių ir seniausių Lietuvos šventovių. Kartu tai - didžiausias gotikos stiliaus sakralinis pastatas Lietuvoje. Jis garsėja Sopulingosios Dievo Motinos paveikslu.

    Istorija:

    Žinoma, kad Kauno Šv. Petro bažnyčią įsteigė Vytautas Didysis dar XV a. pradžioje, vėliau ji ne kartą buvo rekonstruota. Nuo 1864-1865 m. ši bažnyčia buvo Žemaičių vyskupijos centras, o nuo 1926 m. iki pat sovietmečio pabaigos – visos katalikų Bažnyčios Lietuvoje širdis. Dabartinė arkikatedra turi devynis altorius, iš kurių naujausias – Popiežiaus Jono Pauliaus II altorius su Šventojo Tėvo relikvija. Arkikatedros kriptoje ir šventoriuje palaidoti žymūs dvasininkai, vyskupai, Švč. Sakramento koplyčioje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius.

    Svarbiausia piligrimams:

    Maldininkus į šventovę traukia malonėmis garsėjantis XVI a. Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas. Jame pavaizduota Švč. Mergelė Marija, laikanti nuo kryžiaus nuimtą savo Sūnų. Tai - seniausias paveikslas arkikatedroje. Apie jo malones liudija žmonių palikti votai.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Popiežius meldėsi šventovėje 1993 m. rugsėjo 6 d. savo kelionės po Lietuvą metu (šis įvykis įamžintas atminimo lentoje prie šoninio įėjimo į baziliką). Atnaujintame Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros šoniniame altoriuje nuo 2013 m. gerbiama šventojo Jono Pauliaus II relikvija.

    Pamaldumo tradicijos:

    Šv. apaštalo Petro Sosto atlaidai – vasario 22 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

    Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidai – penktadienį prieš Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį.

    Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai – birželio 29 d.

    Laterano bazilikos pašventinimo atlaidai – lapkričio 9 d.

    Informacija lankytojams:

    Arkikatedra atidaryta kasdien nuo 7 val. iki 19 val.

    Ką pamatyti Kaune čia./

  • Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

    Reikšmė:

    Kristaus Prisikėlimo bazilika – lietuvių tautos laisvės, kančios ir prisikėlimo simbolis. Tai - didžiausia bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse.

    Istorija:

    Kristaus Prisikėlimo baziliką buvo nutarta pastatyti dėkojant Dievui už atgautą Lietuvos nepriklausomybę. Iškilusi 1940 m., netrukus, po sovietų okupacijos, ji pradėta naudoti ne pagal paskirtį – bažnyčios patalpose įkurta radijo imtuvų gamykla. Tikintiesiems šventovė grąžinta tik 1990 m. Bažnyčios atnaujinimo bei atstatymo darbai truko dešimtmetį. 2015 m. popiežius Pranciškus Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą.

    Svarbiausia piligrimams:

    Ant bazilikos stogo įrengta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, kurios altoriuje saugoma šv. Antano relikvija.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Kristaus Prisikėlimo bazilika savo istorija atspindi lietuvių tautos XX a. nueitą kelią ir tartum žymi Jono Pauliaus II jai linkėtą dvasinį atgimimą.

    Pamaldumo tradicijos:

    Kristaus Prisikėlimo (Velykų) atlaidai -

    Švč. Jėzaus Širdies atlaidai – keliama į trečią sekmadienį po Sekminių.

    Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

    Informacija lankytojams:

    Bazilikoje galima lankytis nuo 9 val. iki 18.30 val., taip pat pamaldų metu.

    Ką pamatyti Kaune čia./

  • Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir buvęs kamaldulių vienuolyno ansamblis

    Reikšmė:

    Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir buvęs kamaldulių vienuolynas yra vienas brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. Jis garsėja stebuklingu Švč. Mergelės Marijos, Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu, paveikslu, traukiančiu piligrimus.

    Istorija:

    Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno statybas dabartinių Kauno marių pusiasalyje XVII a. II pusėje inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Jis į pagalbą pasitelkė italų menininkus - italų architektus Giovanni Battistos Frediani ir Pietro Puttini, tapytoją Michelangelo Palloni, skulptorių Giovanni Maria Merli. Itališko baroko stiliaus vienuolyne išlikę daugiau nei šimtas įvairių freskų. Šiandien vienuolyne šeimininkauja seserys kazimierietės.

    Svarbiausia piligrimams:

    Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios didžiajame altoriuje galima išvysti malonėmis garsėjantį Gražiosios Meilės Motinos paveikslą. Jį popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui. Tai – nežinomo flamandų dailininko XVII a. darbas. Gausius piligrimų būrius sutraukia ir iškilmingi Žolinės atlaidai.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Pamaldumo tradicijos:

    Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą atlaidai – gegužės 31 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

    Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai – rugpjūčio 15 d.

    Informacija lankytojams:

    Ansamblį aplankyti galima antradieniais-penktadieniais nuo 10 val. iki 17 val., šeštadieniais – nuo 10 val. iki 16 val. Kiekvieno mėnesio pirmasis šeštadienis skirtas piligrimams ir maldininkams - 12 val. bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios.

    Ką pamatyti Kaune čia./

  • Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia

    Reikšmė:

    Šiluva - tai vienas svarbiausių Lietuvos dvasinių centrų bei Mergelės Marijos apsireiškimo vieta, kartais vadinama Lietuvos Lurdu. Ypatingas piligrimų traukos objektas – ne tik Marijos apsireiškimo vieta, bet ir tradiciniai čia beveik 500 metų vykstantys Šilinių atlaidai.

    Istorija:

    Išlikęs užrašytas pasakojimas, kad po to, kai protestantai XVI a. uždarė bei nugriovė katalikų bažnyčią, piemenėliai, ganydami bandą, pamatė ant vieno didelio akmens verkiančią mergaitę su kūdikiu ant rankų. Paklausus, ko ji verkia, mergaitė atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Gyventojai atsiminė, kad anksčiau šioje vietoje išties stovėjo bažnyčia, ir surado skrynią su liturginiais reikmenimis bei dokumentais. Šių radinių dėka atgavus žemes, buvo pastatyta nauja medinė katalikų bažnyčia, atgaivinti Šilinių atlaidai, žinomi dar nuo XV a. Dabar jos vietoje stovinti mūrinė raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia iškilo XVIII a. II pusėje, ir jos vidaus dekoras išliko iki šiol nepakitęs. 1974 m. popiežius Paulius VI bažnyčiai suteikė bazilikos statusą. Bazilikoje yra ir popiežiaus karūnomis vainikuotas garsus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.

    Artėjant Marijos apsireiškimo 300 metų jubiliejui, architektas Antanas Vivulskis suprojektavo Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. 44 m aukščio koplyčios viduryje – altorius, pastatytas ant akmens, ant kurio, kaip tikima, XVII a. pradžioje apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Ši mūrinė koplyčia - jau ketvirtoji, stovinti šioje vietoje, kuri laikoma autentiška Apsireiškimo vieta. Prieš tai buvusios koplyčios buvo medinės. Seniausia jų, aštuonkampė, stovėjo dar XVII a.

    Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika kartu su Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esančia aikšte sudaro sakralią erdvę. Joje per atlaidus vyksta pagrindinės pamaldos.

    Svarbiausia piligrimams:

    Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos didžiajame altoriuje saugomas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Jis nutapytas XVII a. pagal Marijos - Romos Globėjos (Salus Populi Romani) ikonos pavyzdį. Šios ikonos originalas yra Romoje, Marijos Didžiojoje bazilikoje. Paveikslo aptaisai nukalti iš žmonių paaukotų votų, atsidėkojant už patirtas malones. Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje maldininkai meldžiasi eidami keliais aplink altorių, pastatytą ant akmens, ant kurio apsireiškė Marija. Bėgant amžiams šioje vietoje patirta nepaprastai daug malonių ir išgydymo stebuklų, todėl Šiluvos Mergelė Marija gavo Ligonių Sveikatos titulą.

    Ypatinga šventė Šiluvoje yra didžiausi Lietuvoje vykstantys Šilinių atlaidai.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    1993 m. rugsėjo 7 d., Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II – jis meldėsi Apsireiškimo koplyčioje, bučiavo akmenį, ant kurio apsireiškusi Mergelė Marija. Minint 15-ąsias popiežiaus vizito metines, Šiluvos aikštėje tarp Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios 2008 m. buvo atidengtas paminklas Šventajam Tėvui.

    Šiluvoje yra ir daugiau Jono Pauliaus II apsilankymo atminimo ženklų: Šiluvos muziejuje saugomas jo dovanotas auksinis rožinis; Šiluvos miestelio gatvė, einanti išilgai aikštės pro Baziliką ir Apsireiškimo koplyčią, Raseinių savivaldybės sprendimu pavadinta Jono Pauliaus II vardu; Šventąjį Tėvą primena ir Šiluvoje įsteigti Jono Pauliaus II piligrimų namai; jo nusileidimo sraigtasparniu aikštelėje pastatytas kryžius.

    Pamaldumo tradicijos:

    Šilinių, arba Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 7-15 d.

    Marijos diena – kiekvieno mėnesio 13 d.

    Ligonių diena – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

    Informacija lankytojams:

    Gegužės-rugsėjo mėnesiais bazilika ir koplyčia atidarytos nuo 8 val. iki 20 val., lapkričio-balandžio mėnesiais nuo 8 val. iki 16 val.

    Ką pamatyti Raseiniuose čia./

  • Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

    Reikšmė:

    Vienas vertingiausių ir didžiausių XVII-XVIII a. sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje, kurį dėl malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo, Šventųjų Laiptų koplyčios bei atlaidų tradicijos jau spėjo atrasti pasaulio piligrimai.

    Istorija:

    Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią ir bernardinų vienuolyną XVII a. pradžioje fundavo Lietuvos didikas Andriejus Valavičius. Jam mirus, statybomis rūpinosi fundatoriaus brolis, Žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. XVIII a. bažnyčios šventoriuje iškilo Šventųjų, laiptų koplyčia su Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus altoriumi bei Kryžiaus kelio stočių galerija. 39 stočių Kryžiaus kelias pagal stočių skaičių yra didžiausias Kryžiaus kelias Lietuvoje. Gotikos dvasia pradėtas vienuolyno ansamblis apipintas renesanso stiliaus detalėmis, tačiau didžiausia duoklė atiduota baroko architektūrai.

    Svarbiausia piligrimams:

    Pagrindiniame bažnyčios altoriuje nuo XVII a. gerbiamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. XVIII a. pastačius Kryžiaus kelio stotis ir Šventųjų laiptų koplyčią, maldininkai į Tytuvėnus keliaudavo ne tik prašyti Dievo Motinos užtarimo, bet ir apeiti Kryžiaus kelią su Šventaisiais laiptais. Egzistuoja tradicija laiptais kopti keliais ir bučiuoti ties kiekvienu laiptu įstiklintas šventas relikvijas. Kasmet paskutinį rugpjūčio sekmadienį piligrimai iš Tytuvėnų keliauja į Šiluvą. Tytuvėnuose nuo seno gyvos piligrimystės tradicijos. Kasmet paskutinį rugpjūčio sekmadienį, jau daugiau kaip du dešimtmečius, vyksta Vilties ir Padėkos Dievo Motinai už atgautą laisvę piligriminis žygis į Šiluvą. Nuo 2002 metų, prieš prasidedant Šilinėms, vyksta jau tradicija tapęs trijų dienų jaunimo žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Nuo 2007 m. Tytuvėnus siekia Jono Pauliaus II piligrimų kelias, sujungiantis nuo amžių lietuviui šventas ir brangias vietas, pavadintas šio Didžiojo Popiežiaus vardu, dėkingumo ir pagarbumo ženklan. Nuo 2016 m. Tytuvėnų bažnyčios koplyčioje saugoma ir šventojo relikvija - šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kraujo lašas. Tai - dovana nuo Lenkijos miesto Miastko, sutvirtinanti bendrą tikėjimą, ir draugystę.

    Pamaldumo tradicijos:

    Šv. Antano atlaidai – birželio 13 d. (keliami į sekmadienį).

    Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai – pirmąjį liepos sekmadienį.

    Švč. M. Marijos Angelų Karalienės (Porciunkulės) atlaidai – pirmą rugpjūčio sekmadienį.

    Piligrimų žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą su Fatimos Dievo Motinos statula - paskutinį rugpjūčio sekmadienį.

    Informacija lankytojams:

    Bažnyčia atrakinta pamaldų metu, o į vidinį kiemelį ir Kristaus kančios laiptų koplyčią galima patekti ne tik vykstant pamaldoms.

    Ką pamatyti Kelmėje čia./

  • Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

    Reikšmė:

    Tai – vienintelė katalikiška bažnyčia tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, pastatyta sovietmečiu.

    Istorija:

    1957 – 1960 m. statyta šventovė turėjo užpildyti katalikų maldos namų, beveik visų sunaikintų per Antrąjį pasaulinį karą, trūkumą uostamiestyje. Deja, pastatytos bažnyčios neleista atidaryti. Tikintieji bažnyčią atgavo tik 1988 m. Daugiau apie bažnyčios istoriją galima sužinoti iš archyvinių nuotraukų bažnyčios bokšte, lipant į beveik 47 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę.

    Svarbiausia piligrimams:

    Bažnyčios šventoriuje ilsisi vienas jos statytojų bei atstatytojų (1988 m. atgavus bažnyčią) kun. Bronislovas Burneikis bei kiti ilgą laiką čia tarnavę kunigai. Šventoriuje atstatytas Vilties Kryžius - nuo jo prasideda klaipėdiečių piligriminės kelionės.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Žinant Jono Pauliaus II svarų indėlį ir veiklą prieš komunizmą, svarbu tai, kad Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios - vienintelės katalikiškos bažnyčios tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, pastatytos sovietmečiu - statyba atspindi tikinčiųjų rezistenciją ir atkaklumą, skleidžiant katalikiškąją kultūrą sovietinėje santvarkoje.

    Pamaldumo tradicijos:

    Švč. Mergelės Marijos Karalienės atlaidai – rugpjūčio 22 d. (keliami į sekmadienį)

    Šv. Jono Krikštytojo atlaidai – birželio 24 d.

    Švč. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atlaidai – spalio 1 d. (keliami į sekmadienį)

    Informacija lankytojams:

    Tai - vienintelė Klaipėdos katalikų bažnyčia, lankytojams atvira ištisą dieną: nuo rytinių šv. Mišių 8 val. iki vakarinių šv. Mišių pabaigos 18.30 val. Į bokštą lankytojai lydimi, iš anksto susitarus telefonu +370 46 410120 arba +370 60164256. Ekskursija nemokama, bet galima prie bažnyčios puoselėjimo prisidėti laisva auka.

    Ką pamatyti Klaipėdoje čia.

  • Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios

    Reikšmė:

    Tai – Vakarų Lietuvos piligriminis centras, garsėjantis stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, paveikslu, autentiškomis Kryžiaus kalno tradicijomis bei Didžiaisiais Kalvarijos atlaidais.

    Istorija:

    Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto sprendimu nuo XV a. Gardų (dab. Žemaičių Kalvarija) žemė priklausė Žemaičių vyskupijos vyskupo dvaro valdoms. Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. čia pakvietė atvykti dominikonus. Jų iniciatyva 1639 m. pirmą kartą po atviru dangumi LDK teritorijoje įkurtas Kryžiaus kelias, pastatytos Kristaus Kančios kelio stočių koplyčios, nuo kurių vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas, pradėti švęsti atlaidai. Nuo XVI a. vidurio malonėmis ėmė garsėti Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas, atgabentas iš Romos. Gausėjant maldininkų skaičiui, 1824 m. pašventinta nauja mūrinė bažnyčia.

    Svarbiausia piligrimams:

    Apsilankymą Žemaičių Kalvarijoje pirmiausia siūloma pradėti nuo maldos prie Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje esančio stebuklais garsėjančio Dievo Motinos paveikslo. 2006 m. jis buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulas. Čia piligrimai tradiciškai pradeda ir baigia eiti Kryžiaus kelią. Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, besidriekiantį 4,5 kilometrus, sudaro 19 liaudiškos architektūros koplyčių su 20 stočių. Giedant visas giesmes ir trijose vietose sakant pamokslus, Kryžiaus kelio eisena trunka apie 3 valandas.

    Bažnyčioje ir koplyčiose saugomos ir kitos tikintiesiems svarbios relikvijos - didžiausia Baltijos šalyse Šv. Kryžiaus relikvija, medžio gabalėlis iš Alyvų kalno Jeruzalėje, iš Romos parvežta Kristaus vinies kopija, akmenėlis nuo Golgotos kalno Jeruzalėje, Turino drobulės-Kristaus įkapių-fotokopija.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    1988 m. Šventasis Tėvas Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą ir pradėjo stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą.

    Pamaldumo tradicijos:

    Didieji Žemaičių Kalvarijos, arba Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, atlaidai - liepos 2–12 d.

    Mėnesiniai atlaidai - kiekvieno mėnesio 2 d.

    Parapijos tituliniai atlaidai - gegužės 31 d.

    Kryžiaus kelio kalnai bendruomeniškai einami Kasmėnesinių atlaidų metu, po 12 val. šv. Mišių, ir Didžiųjų atlaidų metu, po kiekvienų šv. Mišių (pagrindinė procesija po 12 val. šv. Mišių su Šv. Kryžiaus relikvija).

    Informacija lankytojams:

    Bazilika atidaryta vasarą nuo 9 val. iki 20 val., žiemą – vieną valandą prieš šv. Mišias, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9 val. iki 13 val.

    Ką pamatyti Plungėje čia.

  • Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra

    Reikšmė:

    Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros paminklas Lietuvoje. Tai - piligrimystės į Kryžių kalną pradžios vieta.

    Istorija:

    Mūrinė bažnyčia Šiauliuose iškilo XVII a. I pusėje vietoj ten anksčiau stovėjusios medinės bažnyčios. Šventovę stipriai nuniokojo karai ir audros, per Antrojį pasaulinį karą sudegė stogas, vidaus įranga, įlūžo skliautai. XX a. 7 dešimtmetyje pastatyti nauji altoriai. Išskirtiniai renesansinės architektūros bažnyčios bruožai – 70 m aukščio bokštas, iškilęs virš miesto, saulės laikrodis ant pietinės sienos bei vieninteliai Lietuvoje šventoriaus vartai su gynybiniais bokšteliais ir šaudymo angomis.

    Svarbiausia piligrimams:

    12 km kelią pėsčiomis į Kryžių kalną piligrimai pradeda būtent nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedros. Gausius maldininkų būrius sutraukia kasmet liepos mėnesį čia pradedami švęsti Kryžių kalno atlaidai ir Šiaulių katedros vyskupo vedamas piligrimų žygis į Kryžių kalną. Tikintieji kryžius į Kryžių kalną nuo katedros neša ir kitu metu, dažniausiai nuo pavasario iki rudens vidurio.

    Šiaulių katedroje ypač gerbiamas Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu buvo įkurta Šiaulių vyskupija, o Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Gailestingumo koplyčioje saugomos Jono Pauliaus II relikvijos.

    Pamaldumo tradicijos:

    Šventosios Dvasios Atsiuntimo – Sekminių atlaidai – Sekminių šeštadienis ir sekmadienis.

    Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai – birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

    Informacija lankytojams. Katedra atvira kasdien nuo 7 val. iki 19 val.

    Informacija lankytojams:

    Ką pamatyti Šiauliuose čia.

  • Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

    Reikšmė:

    Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos jėzuitų bažnyčia – ne tik viena populiariausių Šiaulių katalikų bažnyčių, bet ir vieta, kurioje savo vizito metu lankėsi Šv. Jonas Paulius II.

    Istorija:

    1930 m. į Šiaulius atvykę vienuoliai jėzuitai inicijavo bažnyčios statybą. Sovietmečiu ji buvo uždaryta, naudota ne pagal paskirtį, o tikintiesiems grąžinta tik 1990 m.

    Svarbiausia piligrimams:

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Vizito Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 7 d. metu šv. Jonas Paulius II ilsėjosi Šiaulių jėzuitų namuose, o vėliau užsuko į Šv. Ignaco Lojolos bažnyčią pasimelsti.

    Bažnyčios šventoriuje pastatytas 3 m aukščio paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Skulptoriaus Mindaugo Junčio kūrinį bažnyčiai padovanojo šiauliečių šeima. Tikintiesiems popiežiaus apsilankymo neleidžia pamiršti nutikęs stebuklingas įvykis: popiežius, beklūpėdamas Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje, išsitepė savo baltą sutaną dažais, o prie bažnyčios vėliau pastatytoje skulptūroje pastebėta raudona dėmė – kaip tik toje vietoje, kur popiežius išsitepė.

    Pamaldumo tradicijos:

    Kiekvieną ketvirtadienį po vakaro šv. Mišių bažnyčioje organizuojama Švč. Sakramento adoracija.

    Informacija lankytojams:

    Šventovė atidaroma vieną valandą prieš pamaldas.

    Ką pamatyti Šiauliuose čia.

  • Kryžių kalnas

    Reikšmė:

    Piliakalnis su daugmaž 200 tūkst. kryžių – vienintelė tokia sakrali vieta visame pasaulyje, liudijanti unikalią pamaldumo tradiciją ir tikinčiųjų atsidavimą.

    Istorija:

    Ant Jurgaičių (dar vadinamu Domantų, Šventkalniu ar Pilies kalnu) piliakalnio XI-XIV a. stovėjo medinė pilis, o nuo XIX a. piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose jau vadinamas Kryžių kalnu – jame 1850 m. stovėjo 20 kryžių, po beveik šimtmečio – jau apie 400. Pasak vienų pasakojimų, ši tradicija gimė po stebuklingų išgijimų, palikus šioje vietoje kryžių ir žmonėms meldžiant Dievą sveikatos, pasak kitų, kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Tarpukariu Kryžių kalne pradėti švęsti atlaidai, o sovietinės okupacijos metu kalnas tapo išskirtine piligrimystės vieta. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kryžių kalnas tapo visuotinės piligrimystės vieta. Ją ypač išgarsino popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas.

    Svarbiausia piligrimams:

    1997 m. liepos 20 d. pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atgaivino Kryžių kalno atlaidus - jie švenčiami paskutinį liepos sekmadienį. Kasmet vyksta ir didesni bei mažesni piligriminiai žygiai iš Kryžių kalno ir į jį. Dėkojant ar ko nors prašant šioje šventoje vietoje tikintieji palieka kryžius, koplytėles, paveikslus, rožinius ir kt.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne meldėsi ir šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Jo iniciatyva prie Kryžių kalno pastatytas pranciškonų vienuolynas.

    Piligriminės eiseinos dažniausiai pradedamos ir baigiamos ties Kryžių kalne stovinčiu paties Jono Pauliaus II atsiųstu krucifiksu.

    Pamaldumo tradicijos:

    Kryžių kalno atlaidai – paskutinį liepos sekmadienį.

    Piligriminis žygis iš Šiaulių katedros į Kryžių kalną – paskutinį liepos sekmadienį.

    Piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą – rugsėjo pirmą savaitgalį.

    Informacija lankytojams:

    Kryžių kalną galima aplankyti bet kuriuo paros ar metų laiku.

    Ką pamatyti Šiauliuose čia.

  • Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

    Reikšmė:

    Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – vienas gražiausių neogotikinės sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje.

    Istorija:

    Neogotikinė Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia pastatyta 1877 m. Jos fundatorius – Rokiškio grafas Reinholdas Tyzenhauzas. Bažnyčia išsiskiria prabangia puošyba – didysis altorius pagamintas iš paauksuotos bronzos Paryžiuje (Prancūzija), ąžuolinė sakykla ir šoniniai altoriai – Liuvene (Belgija), langų vitražai – Vienoje (Austrija). Bažnyčios bokštą austrų architektas Georgas Verneris suprojektavo pagal Šv. Stepono katedros Vienoje pavyzdį.

    Įdomu, kad Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje saugoma ir naudojama būgno, kurį LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas kaip trofėjų atsivežė iš 1673 m. laimėto Chotino mūšio ir padovanojo Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai Vilniuje, kopija. Šį žalvarinį 130 centimetrų skersmens oda aptrauktą būgną bažnyčiai padovanojo R. Tyzenhauzas.

    Svarbiausia piligrimams:

    Rokiškio bažnyčia išsiskiria pamaldumo Švč. Mergelei Marijai tradicija – kasmet rugpjūčio mėn. čia iškilmingai švenčiami Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai, bažnyčios šoniniame altoriuje pavaizduota Marija, Rožinio Karalienė, kairėje navoje yra Sopulingosios Dievo Motinos skulptūra, o grafų ložėje prie centrinio altoriaus yra mozaikinis Aušros Vartų Marijos paveikslas.

    Per Velykas bažnyčioje - įdomi būgno mušimo tradicija: Didžiojo Šeštadienio vakarą ir šv. Velykų rytą būgnas mušamas prieš šv. mišias.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    Nors popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje, nebuvo užsukęs į Rokiškio bažnyčią, ji buvo įtrauktą į Jono Pauliaus II piligrimų kelią norint parodyti ir atskleisti vienintelio ir unikalaus Lietuvoje neogotikinio ansamblio grožį bei reikšmę kultūrai.

    Pamaldumo tradicijos:

    Švč. Jėzaus Širdies atlaidai – trečią penktadienį po Sekminių.

    Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai – rugpjūčio 15 d.

    Šv. apašt. evang. Mato atlaidai – rugsėjo 21 d. (keliama į artimesnį sekmadienį).

    Informacija lankytojams:

    Bažnyčia atidaryta kasdien nuo 13 iki 17 val. ir šv. Mišių metu.

    Ką pamatyti Rokiškyje čia.

  • Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika

    Reikšmė:

    Tai - vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė. Joje kelis šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šventovėje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės - atlaidai.

    Istorija:

    Parapinė bažnyčia Krekenavoje buvo įsteigta XV a. II pusėje. 1901 m. baigta statyti dabartinė mūrinė šventovė. Joje saugomas stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas, datuojamas XVII a., tačiau ne kartą pertapytas. Atvaizdas ne iškilmių metu uždengiamas Romano Švoinickio pieštu paveikslu „Kristus tarp krekenaviečių“, kuriam pozavo ir vietiniai Krekenavos gyventojai.

    Svarbiausia piligrimams:

    Nuo seno piligrimai, lankydami Krekenavos stebuklingosios Mergelės Marijos – Dievo Motinos paveikslą, esantį didžiajame altoriuje, apeina altorių keliais, kad jų maldos būtų išklausytos.

    Be to, maldininkus į Krekenavą sutraukia ne tik Žolinės, bet ir Antano Paduviečio atlaidai. Šoniniame bazilikos altoriuje - malonėmis garsėjantis Šv. Antano Paduviečio paveikslas.

    Šventasis Jonas Paulius II:

    1999 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė visuotinius atlaidus maldininkams, aplankantiems Krekenavos šventovę per Žolinės aštuondienį, bet kurio mėnesio 15 d. ir per Šv. Antano Paduviečio atlaidus. Šoniniame bazilikos altoriuje galima apžiūrėti 2014 m. atidengtą dailininkės Aušros Ratkevičienės nutapytą šv. popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslą.

    Pamaldumo tradicijos:

    Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė, Žolinės atlaidai – rugpjūčio 15 d.

    Mėnesiniai atlaidai – kiekvieno mėnesio 15 d.

    Šv. Antano Paduviečio atlaidai – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

    Švč. M. Marijos Snieginės atlaidai – rugpjūčio 5 d.

    Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai – rugsėjo 8 d.

    Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai – gruodžio 8 d.

    Informacija lankytojams:

    Bazilika atvira kasdien nuo 8 iki 17 val. Pastaba: vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose.

    Ką pamatyti Panevėžio rajone čia.

***
Daugiau apie religinį turizmą Lietuvoje čia.
Daugiau apie dvasines patirtis Lietuvoje čia.
Naudinga informacija piligrimams: piligrimų ABC čia.
Naudinga informacija Vilniaus piligrimams čia.