Slapti KGB agentai, į Vakarų Europos miestus nutaikytos raketos, požeminės slėptuvės nuo branduolinio karo, nuo visuomenės akių paslėpti kariniai objektai... Praėjus jau trims dešimtmečiams nuo Šaltojo karo pabaigos, to laikotarpio grimasos liko įamžintos ne tik filmuose ar knygose apie šnipus. Sovietinis palikimas Lietuvoje, liudijantis neseną ir šiurpią istoriją, yra atvertas ir turistų patirtims.
Pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atliktą Šaltojo karo studiją, lankytojų srautai į Šaltojo karo objektus auga. 2019 m. pagrindiniai Šaltojo karo objektai Lietuvoje sulaukė 320 tūkst. lankytojų (trečdalis jų – užsieniečiai), iš kurių gautos pajamos siekė 2,2 mln. EUR. Kadangi net 71 proc. apklaustųjų nurodė, kad norėtų aplankyti tokius objektus, o juos labiausiai domina retai prieinamų vietų lankymas, slaptųjų tarnybų įrangos bei technikos išbandymas, maisto ir gėrimų degustacijos, „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristato Šaltojo karo turizmo patirtis Lietuvoje.
Tarp jų - „senųjų laikų“ meniu su kilkėm ir svogūnais, slaptų koduočių dešifravimo pamokos, privatus apsilankymas bunkeryje, įėjimo į slaptą spaustuvę paieškos šiltnamyje, ekskursija kariniu automobiliu, šarvuočio vairavimas ir net galimybė pamatyti „geležinę uždangą“.
1. Atominė slėptuvė po Naujamiesčio gyventojų kojomis
Tik tu, prožektorius ir audiogidas gelžbetoninėje slėptuvėje po žeme. Neseniai turistams atvertame buvusios įmonės „Lietuvos automatika“ bunkeryje Vilniaus Naujamiesčio rajone siūlomos ne tik ekskursijos su gidu, bet ir privatūs apsilankymai. Nuo išorinio pasaulio izoliuotoje slėptuvėje galima apžiūrėti oro filtravimo aparatą, išlikusias maisto, medicinos priemones ir net čia kadaise suneštas knygas. Šaltą virpulį sukelia demonstruojama dujokaukė kūdikiui. Bunkerio savininkai kviečia čia rengti ir fotosesijas, kino seansus, mokymus ar net slaptus masonų ložės susitikimus.
Šaltojo karo metais Lietuvos sostinės požemiuose buvo įrengta daugiau nei 300 civilinės gynybos slėptuvių (bunkerių), skirtų apsaugoti gyventojus nuo radiacinių, cheminių, biologinių atakų, aviacinių bombardavimų ir kitų panašių grėsmių. Subyrėjus SSRS, didžioji dauguma Vilniaus slėptuvių buvo parduotos, perdarytos, nugriautos arba pasiekė avarinę būklę. Tačiau dalis slėptuvių toliau egzistuoja.
Visa slapta informacija čia
Šaltojo karo metais Lietuvos sostinės požemiuose buvo įrengta daugiau nei 300 civilinės gynybos slėptuvių (bunkerių), skirtų apsaugoti gyventojus nuo radiacinių, cheminių, biologinių atakų, aviacinių bombardavimų ir kitų panašių grėsmių. Subyrėjus SSRS, didžioji dauguma Vilniaus slėptuvių buvo parduotos, perdarytos, nugriautos arba pasiekė avarinę būklę. Tačiau dalis slėptuvių toliau egzistuoja.
Visa slapta informacija čia
2. Grūto parke – kilkė su svogūnais
Grūto parkas, išrinktas tarp dešimties keisčiausių muziejų pasaulyje, yra vienas lankomiausių Šaltojo karo turizmo objektų Lietuvoje (per metus sulaukiau daugiau nei 60 tūkst. lankytojų).
20 ha teritorijoje šalia Druskininkų – apie šimtas nuo pjedestalo įvairiuose šalies miestuose nuverstų sovietmečio skulptūrų. 2 km ilgio ekspozicijoje įrengti ir sargybos bokšteliai, lagerių fragmentai ir kitos režimo atmosferą primenančios detalės. Unikaliame sovietinių skulptūrų muziejuje veikia ir socialistinio realizmo paveikslų galerija, ir Šaltojo karo laikų žaidimų aikštelė (sovietinių laikų lunaparkas), ir kavinė, siūlanti patiekalus iš sovietmečio meniu: lankytojų ypač pamėgtų kilkių „Po ruski”, kotletą „Praščaj molodostj”, barščių “Nostalgija” ir silkės su degtine, pilstoma „granionyj“ stiklinėse.
Daugiau slaptos informacijos
20 ha teritorijoje šalia Druskininkų – apie šimtas nuo pjedestalo įvairiuose šalies miestuose nuverstų sovietmečio skulptūrų. 2 km ilgio ekspozicijoje įrengti ir sargybos bokšteliai, lagerių fragmentai ir kitos režimo atmosferą primenančios detalės. Unikaliame sovietinių skulptūrų muziejuje veikia ir socialistinio realizmo paveikslų galerija, ir Šaltojo karo laikų žaidimų aikštelė (sovietinių laikų lunaparkas), ir kavinė, siūlanti patiekalus iš sovietmečio meniu: lankytojų ypač pamėgtų kilkių „Po ruski”, kotletą „Praščaj molodostj”, barščių “Nostalgija” ir silkės su degtine, pilstoma „granionyj“ stiklinėse.
Daugiau slaptos informacijos
3. Slaptų koduočių pradžiamokslis buvusioje raketų bazėje
Žvilgsnis į 30 m gylio kovinės raketos šachtą ir „branduolinio mygtuko“ spustelėjimas imituojant sprogimą. Tai įmanoma buvusiame ypatingai slaptame Sovietų Sąjungos balistinių raketų požeminiame paleidimo komplekse, kuriame įrengta Šaltojo karo ekspozicija. Šis kompleksas yra vienintelis toks visoje Europoje.
Ekspozicija įrengta Plokštinės miške, 1962 m. pastatytoje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje. Vykstant Šaltajam karui Sovietų Sąjunga, lenktyniaudama su amerikiečiais, siekė didinti karinę įtaką savo valdomose Europos valstybėse, taip pat ir Baltijos šalyse. Vos 2 metus trukusiuose darbuose apie 10 tūkst. kareivių kastuvais kasė požemines šachtas. Pasibaigus statyboms čia nuleistos keturios R-12 termobranduolinės raketos, amerikiečių dar vadintos SS-4. Iki 1978 m. veikusioje slaptoje karinėje bazėje raketos, kartu su šalia esančiomis antžeminėmis paleidimo aikštelėmis, sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri, kaip teigia istorikai, galėjo sunaikinti visą Europą.
Dabar buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija su ginkluotės pavyzdžiais, atkurtu bunkerio vado kabinetu, vedama interaktyvi edukacinė programa, norintiems pabandyti iššifruoti slaptas skaičių koduotes. Čia taip pat vykdomos išskirtinės ekskursijos ,,Šaltojo karo ekspozicija kitaip“, nuo pasaulio izoliuotoje erdvėje lankant bazės vietas, kurios dar niekada nebuvo atvertos turistams! Šios ekskursijos šiemet numatomos lapkričio 20, 27 d. (penktadienį) 12 val. ir gruodžio 12 d. (šeštadienį) 12 val. Būtina registruotis iš anksto (tel.: +37067786574 arba ilona.urnikiene@zemaitijosnp.lt )
Daugiau slaptos informacijos
Ekspozicija įrengta Plokštinės miške, 1962 m. pastatytoje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje. Vykstant Šaltajam karui Sovietų Sąjunga, lenktyniaudama su amerikiečiais, siekė didinti karinę įtaką savo valdomose Europos valstybėse, taip pat ir Baltijos šalyse. Vos 2 metus trukusiuose darbuose apie 10 tūkst. kareivių kastuvais kasė požemines šachtas. Pasibaigus statyboms čia nuleistos keturios R-12 termobranduolinės raketos, amerikiečių dar vadintos SS-4. Iki 1978 m. veikusioje slaptoje karinėje bazėje raketos, kartu su šalia esančiomis antžeminėmis paleidimo aikštelėmis, sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri, kaip teigia istorikai, galėjo sunaikinti visą Europą.
Dabar buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija su ginkluotės pavyzdžiais, atkurtu bunkerio vado kabinetu, vedama interaktyvi edukacinė programa, norintiems pabandyti iššifruoti slaptas skaičių koduotes. Čia taip pat vykdomos išskirtinės ekskursijos ,,Šaltojo karo ekspozicija kitaip“, nuo pasaulio izoliuotoje erdvėje lankant bazės vietas, kurios dar niekada nebuvo atvertos turistams! Šios ekskursijos šiemet numatomos lapkričio 20, 27 d. (penktadienį) 12 val. ir gruodžio 12 d. (šeštadienį) 12 val. Būtina registruotis iš anksto (tel.: +37067786574 arba ilona.urnikiene@zemaitijosnp.lt )
Daugiau slaptos informacijos
4. Lietuvoje – „geležinės uždangos“ fragmentai
Šaltojo karo metu pasienyje tarp Lietuvos ir Lenkijos nusidriekė 104 km ruožas, iš jų – 75 km ėjo mišku, o likusi dalis – pelkėmis. Ties Lazdijais šis ruožas buvo nuolatos saugomas 18–30 Sovietų Sąjungos pasieniečių – taip buvo užtvertas kelias į Europą. Ne veltui šis ruožas buvo pramintas „Geležine uždanga“: iš vienos pusės jį juosė spygliuota viela su signalizacijos davikliais, per jį buvo nutiestas ypač geros kokybės kelias, kuriuo patruliuodavo pasieniečiai. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, prasidėjo „Geležinės uždangos“ išmontavimo darbai.
Dabar turistai gali pamatyti atkurtas spygliuotos tvoros dalis bei išlikusius senosios „Geležinės uždangos“ fragmentus. Į pasienio rokadinį kelią „Geležinė uždanga“ gali būti organizuojamos ekskursijos su gidu.
Daugiau slaptos informacijos
Dabar turistai gali pamatyti atkurtas spygliuotos tvoros dalis bei išlikusius senosios „Geležinės uždangos“ fragmentus. Į pasienio rokadinį kelią „Geležinė uždanga“ gali būti organizuojamos ekskursijos su gidu.
Daugiau slaptos informacijos
5. Filmų peržiūros buvusiuose KGB rūmuose
Pačiame Vilniaus centre šalia Lukiškių aikštės – vienas lankomiausių šalies muziejų, apnuoginančių Šaltojo karo baisumus. Tarp jo sienų net penkis dešimtmečius buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai, nes 1944–1991 m. čia veikė KGB rūmai su kalėjimu, tardymo izoliatoriumi ir mirties nuosprendžių vykdymo patalpa (beveik 800 žmonių, kuriems čia buvo įvykdyta mirties bausmė, palaikai buvo užkasti Tuskulėnuose, dabar ten įrengtas memorialinis kompleksas su kolumbariumu, rimties parku, ekspozicijomis). Autentiškas buvusių KGB rūmų patalpas galima apžiūrėti ir šiandien, taip pat – šiuolaikinę parodą apie krašto sovietizaciją, represijas, KGB veiklą. Muziejuje galima rinktis temines, apžvalgines ekskursijas, čia organizuojamos įvairios edukacijos, filmų peržiūros.
Daugiau slaptos informacijos
Daugiau slaptos informacijos
6. KGB šnipų muziejuje – tai, kas matyta tik filmuose apie agentą 007
Paprastų žmonių persekiojimas Sovietų Sąjungoje tiek oficialiais, tiek neoficialiais KGB būdais per Šaltąjį karą buvo realybė. Slapto įsilaužimo ir slaptų kratų įranga, KGB telefonai ir telefonų klausymosi bei pokalbių kodavimo įranga, nešiojamos slapto radijo ryšio priemonės, radijo siųstuvai ir imtuvai, ryšio blokatoriai, nuotolinio pasiklausymo įranga, pasiklausymo „blakės“, naktinio matymo įranga, slapti diktofonai ir užmaskuotos video kameros... Unikali visos įmantriausios įrangos, naudotos NKVD, KGB ir milicijos spec. tarnybų, kolekcija, iki šiol matyta tik filmuose apie Džeimsą Bondą, yra atvira visiems atominio bunkerio Kaune lankytojams.
Daugiau slaptos informacijos
Daugiau slaptos informacijos
7. Į pogrindžio spaustuvę – po šiltnamiu
Per 10 metų – beveik 140 tūkst. patriotinių ir religinių leidinių. Tiek atspausdinta pogrindžio spaustuvėje „ab“ 1980–1990 m. Tai - vienintelė tokio tipo slėptuvė Lietuvoje, kurios per visą jos gyvavimo laikotarpį neaptiko sovietų saugumas. Ir nenuostabu – spaudos mašina dirbo požemyje po šiltnamiu! Spaustuvė „ab“ yra įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų Šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Šiandien spaustuvėje įkurtas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.
Daugiau slaptos informacijos
Daugiau slaptos informacijos
8. Žaisti karą slaptoje raketinėje bazėje
Dar 1958-1988 m. ši teritorija vidury miškų netoli Ukmergės miesto buvo aptverta 2 m aukščio spygliuota tvora, apjuosta minų lauku ir stebima iš oro dieną naktį. Būtent čia buvo įsikūrusi Kopūstėlių raketinė bazė Nr.32158 su galingiausiomis to meto sovietų armijos raketomis. Jos galėjo pasiekti taikinį, esantį už 3000 kilometrų. Dabar apžvalginių ekskursijų su kariniu automobiliu metu galima pamatyti miško tebeslepiamus Šaltojo karo reliktus – angarus, raketų paleidimo aikšteles, bunkerius, kareivines... Teritorijoje taip pat organizuojamos edukacijos, stovyklos, aktyvios pramogos.
Daugiau slaptos informacijos
Daugiau slaptos informacijos
9. Po Kėdainius – su karybos istorijos gidu
Daug miestiečių ar miesto svečių, kurie Kėdainių miesto parke ar Babėnų miške leidžia laiką su vaikais, nė neįtaria, kad jų pamėgtos pasivaikščiojimo vietos kažkada buvo itin slapti sovietiniai kariniai objektai, vis dar saugantys Šaltojo karo paslaptis. „Zenitinių raketų sistemos S-75 starto aikštelė Babėnų miške ir karinės aviacijos transporto pulko naftos bazė“, „Raketinės divizijos branduolinių raketų mobili techninė bazė Josvainių miške“, „Sovietų karo aviacijos ir raketinių bazių karinis ir civilinis miestelis Kėdainiuose“, „Karinio transporto aviacijos pulko aerodromo įtvirtinimai“ – teminės istoriko bei gido Vaido Banio, tyrinėjančio karybos istoriją, ekskursijos. Pažintinių pėsčiųjų žygių ir išvykų automobiliais metu nuošaliuose kariniuose statiniuose galima apžiūrėti „dembelių“ grafiti „galeriją“, iliustruojančią įspūdingą Kėdainiuose tarnavusių sovietinės kariuomenės kareivių geografiją, raketinės bazės miestelio liekanas bei požeminius angarus Josvainių miške.
Kėdainių mieste galima pamatyti net keletą buvusių sovietinių uždarų karinių ir civilinių miestelių teritorijų: karių „garnizoną“, karininkų šeimoms suprojektuotą miestelį („gorodoką“), karinės aviacijos transporto pulko (aerodromo) įgulos ir personalo aptarnavimo uždarą urbanistinį kompleksą su lakūnų stadionu, eskadrilės štabu ir kitais statiniais.
Daugiau slaptos informacijos
Kėdainių mieste galima pamatyti net keletą buvusių sovietinių uždarų karinių ir civilinių miestelių teritorijų: karių „garnizoną“, karininkų šeimoms suprojektuotą miestelį („gorodoką“), karinės aviacijos transporto pulko (aerodromo) įgulos ir personalo aptarnavimo uždarą urbanistinį kompleksą su lakūnų stadionu, eskadrilės štabu ir kitais statiniais.
Daugiau slaptos informacijos
10. Atgal į praeitį – su šarvuočiu arba milicijos automobiliu
Šaltojo karo laikotarpiu be netiesioginės geopolitinės, ekonominės ir ideologinės konfrontacijos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų vyko ir tiesioginiai kariniai konfliktai (Vietname, Afganistane ir kt.). Todėl Šaltojo karo turizmas dažnai persipina su platesnės turizmo šakos - karo turizmo - patirtimis.
Karinės technikos entuziastai daugiau apie karo technikos istoriją gali sužinoti Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje VI forte Kaune. Beje, Vytauto Didžiojo Karo muziejuje vykdoma ir edukacija „Šaltasis karas“ moksleiviams su karinius mokymus imituojančia estafete.
Šalyje gausu ir senovinės technikos muziejų, kuriuose dar galima užvesti bei pasivažinėti sovietų laikus menančiomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, milicijos automobiliu Molėtų technikos muziejuje. Beje, būtent šio muziejaus eksponatai buvo naudojami filmuojant žymų HBO serialą „Černobylis“.
O štai tankodrome Vilniaus r. ištisus metus galima pasivažinėti kariniu transportu specialiai tam įrengtoje trasoje ar net pasijusti tankistu ir pačiam vairuoti šarvuotį!
Karinės technikos entuziastai daugiau apie karo technikos istoriją gali sužinoti Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje VI forte Kaune. Beje, Vytauto Didžiojo Karo muziejuje vykdoma ir edukacija „Šaltasis karas“ moksleiviams su karinius mokymus imituojančia estafete.
Šalyje gausu ir senovinės technikos muziejų, kuriuose dar galima užvesti bei pasivažinėti sovietų laikus menančiomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, milicijos automobiliu Molėtų technikos muziejuje. Beje, būtent šio muziejaus eksponatai buvo naudojami filmuojant žymų HBO serialą „Černobylis“.
O štai tankodrome Vilniaus r. ištisus metus galima pasivažinėti kariniu transportu specialiai tam įrengtoje trasoje ar net pasijusti tankistu ir pačiam vairuoti šarvuotį!
11. Sovietinių manevrų prie Nemuno aidas
Sovietiniu laikotarpiu prie Nemuno labai dažnai vykdavo manevrai: per upę karinė technika būdavo perkeliama pontoniniais tiltais, lankose važinėdavo tankai, skraidydavo malūnsparniai. 1971 m. ties Jurbarku buvo įrengtas tarptautinis karinių pratybų poligonas. Pratybose dalyvaudavo keleto šalių kariškiai- rusai, lenkai, vokiečiai, vengrai, čekoslovakai, rumunai ir kt.
Į vietas, kuriose vykdavo pratybos, organizuojama teminė ekskursija „Sovietų manevrai prie Nemuno. Jurbarkas - Smalininkai“ apžiūrėti likusių karinių įrenginių, Smalininkų Senovinės technikos muziejuje sužinoti, kaip veikė įvairios karinio ryšio priemonės, išgirsti tų įvykių liudininko pasakojimą apie atominio karo imitaciją. Palankinės kaime (Šakių r.) galima užlipti ant piliakalnio, kuris buvo supiltas prieš 40 metų ir padengtas asfaltu, kad aukšto rango kariškiai galėtų stebėti mūšio lauką.
Pietums ekskursijos dalyvių laukia ant laužo virta kareiviška košė, galimybė nusifotografuoti su sovietiniu fotoaparatu.
Daugiau slaptos informacijos
Į vietas, kuriose vykdavo pratybos, organizuojama teminė ekskursija „Sovietų manevrai prie Nemuno. Jurbarkas - Smalininkai“ apžiūrėti likusių karinių įrenginių, Smalininkų Senovinės technikos muziejuje sužinoti, kaip veikė įvairios karinio ryšio priemonės, išgirsti tų įvykių liudininko pasakojimą apie atominio karo imitaciją. Palankinės kaime (Šakių r.) galima užlipti ant piliakalnio, kuris buvo supiltas prieš 40 metų ir padengtas asfaltu, kad aukšto rango kariškiai galėtų stebėti mūšio lauką.
Pietums ekskursijos dalyvių laukia ant laužo virta kareiviška košė, galimybė nusifotografuoti su sovietiniu fotoaparatu.
Daugiau slaptos informacijos
12. Teminės ekskursijos Šaltojo karo pėdsakais
Ryšininkų batalionas su galimybe pasirinkti kulkų ir gilzių, branduolinių raketų paleidimo bazė ir apleistas karinis miestelis, požeminis branduolinių galvučių surinkimo cechas... Keliauti po šiuos ypatingai slaptus karinius sovietinius objektus ir patirti istoriją ne per muziejaus stiklą siūlo Praeities žvalgas. Beje, visą dieną trunkančios ekskursijos metu dalyviai gauna ir karinį maisto davinį.
Vilnius – ne tik barokinis Senamiestis. Sovietų okupacija miesto veide paliko ryškų randą. Į ekskursijas po tamsiojo turizmo vietas kviečia „Dark Tourism“ (po KGB kalėjimą, sovietinį Vilnių), taip pat „Vilnius with Locals“, savarankiški turai galimi su „Neakivaizdiniu Vilniumi“.
Vilnius – ne tik barokinis Senamiestis. Sovietų okupacija miesto veide paliko ryškų randą. Į ekskursijas po tamsiojo turizmo vietas kviečia „Dark Tourism“ (po KGB kalėjimą, sovietinį Vilnių), taip pat „Vilnius with Locals“, savarankiški turai galimi su „Neakivaizdiniu Vilniumi“.
13. Per barzdą varvėjo: nuo čeburekų iki spurgų
Kai kuriuose miestuose tebeveikia maitinimo vietos, tarsi įšalusios laike: legendinė „Spurginė“ Kaune tebeverda spurgas su mėsa arba džemu pagal keturių dešimtmečių receptą seniausioje miesto šašlykinėje „Žaliukė“ iešmai sukami jau nuo 1966 m., o valgykla Laisvės alėjoje prie Soboro skaičiuoja jau pusę amžiaus. Sovietinis interjeras atkurtas bare „Godo“, kavinėje „Mėnulis Retro“.
Vilniuje galima paragauti nuo 1969 m. gaminamo sultinio su pyragėliais sriubos namuose „Sultiniai“ (Jogailos g. 8), čeburekų „Čeburėkinėje“ (Šopeno g. 3), išgerti arbatos 70-ųjų Vilniumi alsuojančioje kavinėje seniausiame sostinės kino teatre "Skalvija" arba užsukti į vieną iš valgyklų, kuriose maitinosi ne viena karta. Daugiau informacijos čia.
Vilniuje galima paragauti nuo 1969 m. gaminamo sultinio su pyragėliais sriubos namuose „Sultiniai“ (Jogailos g. 8), čeburekų „Čeburėkinėje“ (Šopeno g. 3), išgerti arbatos 70-ųjų Vilniumi alsuojančioje kavinėje seniausiame sostinės kino teatre "Skalvija" arba užsukti į vieną iš valgyklų, kuriose maitinosi ne viena karta. Daugiau informacijos čia.
*PASTABA: Rekomenduojame iš anksto susisiekti dėl ekskursijų tvarkaraščio ir galimybių aplankyti dominančius objektus. Kai kurios teminės ekskursijos organizuojamos tik grupėms.
Informacija parengta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų medžiagą.
Informacija parengta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų medžiagą.