A. Aleksandravičius

Biržų krašte būtina žiūrėti po kojomis

Tai vie­nin­te­lė vietovė Bal­ti­jos ša­ly­se, ku­rios kraš­to­vaiz­dis dėl van­dens plau­na­mo gip­so ir jo įgriuvų nuo­lat kin­ta. Uni­ka­liau­sias Biržų krašto bruo­žas – tas, kad nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kur ir ka­da at­sivers prieš 300 mi­li­jo­nų me­tų su­si­for­ma­vęs že­mės sluoks­nis. Šiame krašte priskaičiuojama apie 9 000 įgriuvų. Karvės ola – didžiausia ir dažniausiai lankoma karstinė smegduobė, kurios gylis siekia daugiau kaip 12 metrų, skersmuo – 10–12 metrų. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Karstinės įgriuvos dugne yra keturios atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir požeminis ežeriukas. Spėjama, kad Karvės ola atsirado prieš 200 metų. Netoli Karvės olos driekiasi 700 m ilgio Barsuko pažintinis takas po smegduobes. Žingsniuodami šiuo taku pamatysite keletą smegduobių, panašių į Karvės olą.

Jei nuspręsite aplankyti Biržų įžymybę – 30 m aukščio Kirkilų apžvalgos bokštą – ir pakilsite į apžvalgos aikštelę, nuo jos atsivers įspūdinga 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų karstiniais ežerėliais, panorama.