Bekraščiuose Dzūkijos miškuose šalia nesuskaičiuojamos daugybės ežerų ir upių ramybę pajunta ne tik nuo miesto triukšmo pavargę žmonės, bet ir paukščiai. Nebent grybautojai ir uogautojai gali išbaidyti krūmynuose, žolynuose ir užliejamose pievose prieglobstį radusius sparnuočius.
Nuo balandžio iki rugsėjo čia galima stebėti Merkio slėnyje koncertuojančias griežles, virš Ūlos upės praskrendančius gražuolius tulžius, pakrantėse stoviniuojančius juoduosius gandrus ar šmirinėjančius didžiuosius dančiasnapius.
Senoviniuose dzūkų kaimuose dar neišbaidyti kukučiai, apie kuriuos dzūkai kuria dainas, o Čepkelių raiste savo vestuvinius šokius šoka gražuoliai kurtiniai ir tetervinai.
Išsiruošę paukščių stebėti į Dzūkiją, kaip lietuviai sako, nušausite du zuikius: ir retų paukščių pamatysite, ir su unikaliu šio regiono kultūros paveldu susipažinsite.