Geriausiais laikais šiame dvare netrūko linksmybių – poezijos skaitymai, teatro pasirodymai, namų spektakliai, iškilmingi pietūs, žavingi piknikai ant žolės per patį alyvų žydėjimą. Mažas namelis su žemais langais ir priestatais, XIX amžiaus pradžioje atstatytas po gaisro, neatrodė didingai, tačiau tuometiniai dvaro šeimininkai Lopacinskiai jį įrengė prašmatniai ir elegantiškai. Dvaras turėjo koplyčią, traktyrą su biliardine, teatrą ir vasaros maudynių vietą. Keliavęs iš rankų į rankas, šiandien dvaras ir gerai išsilaikęs parkas, kuriame įrengta sudėtinga tvenkinių sistema, priklauso Vilniaus universiteto Botanikos sodui.
