Rūmus, kuriuose dirba Lietuvos prezidentai, XIV amžiaus pabaigoje pastatė pirmasis Vilniaus vyskupas. Amžiai ir nauji šeimininkai keitė pastato veidą – puošė, plėtė, perstatė. Paskutinis rūmų savininkas vyskupas, pagarsėjęs menininkų globėjas Ignotas Jokūbas Masalskis juos patikėjo rekonstruoti geriausiam to meto architektui Laurynui Gucevičiui. Šis pastatą pavertė puikiu klasicizmo architektūros kūriniu. Jį įvertino ir svetimšaliai imperatoriai – per Prancūzijos–Rusijos karą rūmuose gyveno ir Rusijos caras Aleksandras, ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas.
